Sąjungos įkurimo iniciatorius J.Raupys

Sąjungos įkurimo iniciatorius J.Raupys

Čia pateikiame tik svarbiausius istorinius faktus. Detali sąjungos istorija skelbta atkurto sąjungos žurnalo numeriuose.

1917 m – priešistorė

Lietuviai matininkai pirmą kartą susiburia į legalią Lietuvių matininkų sąjungą. Petrograde, Veisbruto spaustuvėje lietuviškai išspausdinti 37 straipsnių sąjungos įstatai. Sąjunga turėjo apie 20 narių. Pirmasis jos pirmininkas buvo Jonas Raupys. Tačiau 1918 m. rudenį dėl suprantamų priežasčių šios sąjungos veikla nutrūko.

1918 m – Oficialioji sąjungos įkūrimo data – 1918 m. gruodžio mėnesio 28 d.

1918 m. lapkričio 12 d. Jonas Raupys, buvęs Tverėje įkurtos Lietuvių matininkų sąjungos pirmininkas, sušaukė steigiamąjį Matininkų sąjungos susirinkimą. Susirinkimas įvyko Jono Raupio bute Kaune. Be Jono Raupio steigiamajame susirinkime dalyvavo M.Dauknys, V.Satkevičius, B.Jakutis, T.Savickis ir V.Prozorovas.

1

Lietuvos profesinės matininkų sąjungos valdyba (1918 m.). Sėdi (iš kairės):  J.Raupys (kasininkas),  V.Satkevičius (pirmininkas),  pulk. S.Dirmantas (vicepirmininkas),  gen. št. pulk. B.Jakutis (narys). Stovi (iš kairės): T.Savickis (narys),  V.Prozorovas (narys) ir M.Dauknys (sekretorius)

Pirmuosius sąjungos įstatus patvirtino Kauno apskrities viršininkas 1920 m. sausio 27 d. (rejestro Nr.18).

1924 m. sąjunga gavo iš Kauno miesto valdžios žemės sklypą Vytauto kalne sąjungos namams statyti. Tačiau šis sumanymas nebuvo įgyvendintas.

1926 m. sausio mėnesį pradėtas leisti žurnalas “Matininkas”. (detaliau apie šio žurnalo istoriją ir veiklą skaitykite rubrikoje “Žurnalas”)

Ilgainiui sąjunga augo, plėtėsi ir materialiai stiprėjo. Grįžę iš Rusijos matininkai ir kultūrtechnikai spietėsi prie Žemės tvarkymo departamento ir stojo į sąjungą. 1918 m. sąjungoje buvo 14 narių, 1920 m. – 70, 1923 m. – 170, 1927 m. – 216, 1928 m. – 114, 1929 m. – 115.

1928 m. birželio 30 d. visuotiniame Lietuvos matininkų profesinės sąjungos suvažiavime buvo pakeisti sąjungos įstatai ir sąjunga pavadinta Lietuvos matininkų ir kultūrtechnikų sąjunga.

1930 m. Lietuvos matininkų ir kultūrtechnikų sąjunga suorganizavo tarptautinę matininkų ir žemės tvarkytojų konferenciją.

Matininkų ir kultūrtechnikų sąjungos valdyba išrinkta 1940 m. vasario 24 d. Iš kairės (sėdi) inž. J.Kanišauskas, inž. Adolfas Guogis (pirmininkas,  mat. Aleksandras Dikčius; (stovi) mat. Matas Martinaitis ir kult. Bronius Juška

1930 m. rugsėjo 11-14 d. Ciuriche įvyko IV tarptautinis matininkų kongresas, kuriame dalyvavo sąjungos nariai Z.Bačelis ir F.Daugėla. Kongreso pranešimuose ir ypač parodoje žymią vietą užėmė fotogrametrija bei naujausių matavimo ir kitų instrumentų pristatymas.

1931 m. vasario 16 d. proga Lietuvos Vyriausybė, įvertindama prasmingą žemėtvarkininkų darbą  apdovanojo:

  • Vytauto Didžiojo III laipsnio ordinu Joną Daniliauską;
  • Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu Zenoną Bačelį;
  • Vytauto Didžiojo IV laipsnio ordinu Mečislovą Niemcinavičių;
  • Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu Adolfą Olcauzą, Jurgį Žiedonį, Kazį Januševičių, Stasį Buivydą, Apolinarą Jarą, Eduardą Butėną, Leoną Jasaitį, Miką Tonkūną, Stasį Liutkevičių, Nikodemą Sakalauską, Zigmą Pacevičių, Vladimirą Karosą, Feliksą Daugėlą;

50 metu be sąjungos (1940-1989)

Atkūrimo darbai

1988 m. Žemės ūkio akademijos Hidromelioracijos ir žemėtvarkos fakulteto darbuotojams kilo mintis atgaivinti prieškario Lietuvoje leistą “Žemėtvarkos ir melioracijos” žurnalą. Tai galima buvo padaryti tik atkūrus Lietuvos matininkų ir kultūrtechnikų sąjungą.

Šiuo klausimu 1988 m. rudenį vyko diskusijos ir pasitarimai, kuriuose labai aktyviai dalyvavo Žemės ūkio akademijos Hidromelioracijos ir žemėtvarkos fakulteto, Respublikinio vandens ūkio projektavimo, Lietuvos melioracijos ir Respublikinio žemėtvarkos projektavimo institutų specialistai. 1989 m. vasario 8 d. buvo įkurta iniciatyvinė 15 asmenų grupė: P.Aleknavičius, A.Apšėga, V.Čeginskas, P.Daugirdas, A.Gogelis, A.Karpavičius, A.Kusta, A.Maziliauskas, V.Mikšys, A.Mitrikevičius, V.Morkūnas, S.Pečiūra, P.Punys, J.Stulga ir G.Zabarauskas. Jie rengė atkuriamos Sąjungos nuostatus, būsimo suvažiavimo dokumentus, ragino melioracijos ir žemėtvarkos organizacijose steigti iniciatyvines grupes ir išrinkti atstovus į atkuriamąjį suvažiavimą.

1989 m. balandžio 23 d. į Žemės ūkio akademiją iš visos Lietuvos suvažiavę 468 delegatai atkūrė iki 1940 m. vidurio veikusią Matininkų ir kultūrtechnikų sąjungą pakeisdami jos pavadinimą į Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungą (LŽHIS). Į pirmąją atkurtos Žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos tarybą išrinkti: Pranas Aleknavičius, Petras Andrišiūnas, Valensas Čeginskas, Benjaminas Dubickas, Petras Daugirdas, Algirdas Dumbliauskas, Antanas Gogelis, Albinas Kusta, Juozas Kriščiūnas, Antanas Maziliauskas, Vytautas Mikšys, Aloyzas Mitrikevičius, Stanislovas Montrimas, Vytautas Morkūnas, Silvestras Staliūnas, Kazys Sivickis, Juozas Stulga, Romualdas Survila, Leonardas Šiukšta, Jonas Varkalys, Gediminas Zabarauskas ir Albertas Žilinskas. Sąjungos tarybos pirmininku vienbalsiai išrinktas Albinas Kusta, vicepirmininkais – Antanas Gogelis ir Petras Daugirdas. Į revizijos komisiją išrinkti A.Brazauskas, R.Stašelienė, I.Bujavičienė, I.Žukauskas ir V.Damulevičius.

1989 m. gegužės 11 d. LŽHIS tarybos posėdyje sudaryta organizacinė grupė žurnalui leisti. Į ją įėjo: K.Sivickis (grupės vadovas), A.Mitrikevičius, V.Mikšys, V.Čeginskas, A.Kusta, A.Žilinskas, P.Aleknavičius ir V.Morkūnas. Pirmiausia reikėjo gauti pritarimą iš LKP CK. 1989 m. liepos 24 d. Centro Komitetas nutarė pritarti sąjungos žurnalo leidyba 1000 egz. tiražu. Po to Vyriausioji valstybės paslapčių saugojimo valdyba prie Ministrų Tarybos 1989 08 01 įsakymu Nr. 65 leido spausdinti žurnalą “Žemėtvarka ir melioracija”. 1989 m. pabaigoje pasirodė pirmasis žurnalo numeris 3000 egz. tiražu. Stabilus žurnalo egzistavimas rodo, kad jis gyvybiškai reikalingas, kad be jo Sąjungos gyvenimas būtų blankesnis.

Pagal LŽHIS įstatus sąjungai vadovauja tarybos pirmininkas ir du vicepirmininkai, kurie vadovauja Žemėtvarkos bei Hidrotechnikos sekcijoms. Atkurtai sąjungai vadovavo:

  1. Pirmasis atkurtos sajungos pirmininkas Albinas Kusta

    Pirmasis atkurtos sajungos pirmininkas Albinas Kusta

    1989-04 – 1994-12         pirmininkas Albinas Kusta, vicepirmininkai:  Antanas Gogelis ir Petras Daugirdas;
  2. 1994-12 – 1995-05         pirmininkas Česlovas Ramonas, vicepirmininkai:  Benjaminas Dubickas ir Kazys Sivickis;
  3. 1995-05 – 1997-05         pirmininkė Romutė Stašelienė, vicepirmininkai:  Pranas Aleknavičius ir Kazys Sivickis;
  4. 1997-05 – 2001-04         pirmininkas Zenonas Rimkus, vicepirmininkai: Pranas Aleknavičius ir Antanas Kisieliauskas;
  5. 2001-04 – 2003-04        pirmininkė Julė Petraškienė, vicepirmininkai: Algirdas Sandonavičius ir Antanas Maziliauskas;
  6. 2003-04 – 2005-05        pirmininkas Antanas Maziliauskas, vicepirmininkai: Romualdas Survila ir Kazys Sivickis.
  7. 2005-05 – 2007-05        pirmininkas  Pranas Aleknavičius
  8. 2007-05 – 2009-05        pirmininkas Vidmantas Gurklys, vicepirmininkai: Jonas Račas ir  Zita Kvietkienė
  9. 2009-05 –  2011-05        prezidentas  Audrius Petkevičius, viceprezidentai:  Midona Dapkienė ir  Zita Kvietkienė
  10. 2011-05 – 2013-05        prezidentas Kazys Sivickis, viceprezidentai: Vidmantas Gurklys ir  Giedrius Balevičius
  11. 2013-05 – 2015-05       prezidentas Giedrius Balevičius, viceprezidentai:  Algimantas Patašius ir Kazys Maksvytis
  12. 2015-05 – 2017-05       prezidentas Vilimantas Vaičiukynas, viceprezidentai:  Algirdas Kazlauskas ir  Giedrius Balevičius
  13. 2017-05 –                       prezidentas Audrius Petkevičius, viceprezidentai:  Vilimantas Vaičiukynas ir  Saulius Mocevičius

Sąjungos atkūrimo proga pasodintas ažuoliukas prie Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto (LŽŪU III rūmai)dabar jau plačiai išsikerojęs ir liudiją apie aktyvią sąjungos veiklą.

1991m.  spalio 17 d.  LŽHIS taryba priėmė naują Sąjungos įstatų redakciją ir 1992 03 02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymu Nr.45-VO įstatus įregistravo.

1999 m. Sąjunga paminėjo savo 80 m. jubiliejų turėdama 668 narius, iš jų 514 hidrotechnikų ir 154 žemėtvarkininkus. Paminėtas atkurto 1989 m. žurnalo “Žemėtvarka ir melioracija” dešimtmetis.

Sąjungos atkūrimo proga pasodintas ažuoliukas prie Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto (LŽŪU III rūmai)dabar jau plačiai išsikerojęs ir liudiją apie aktyvią sąjungos veiklą

SAJUNGOS KONFERENCIJOS DALYVIAI.  2001 METAI.

SAJUNGOS KONFERENCIJOS DALYVIAI.  2001 METAI.

2007 m. gegužės mėn. sąjungos konferencijoje išrinkta  taryba.

2007 m. gegužės mėn. sąjungos konferencijoje išrinkta  taryba.

2009 m. gegužės mėn. sąjungos konferencijoje išrinkta  taryba

2009 m. gegužės mėn. sąjungos konferencijoje išrinkta  taryba 

2011 m. gegužės mėn. sąjungos konferencijoje išrinkta  taryba

2011 m. gegužės mėn. sąjungos konferencijoje išrinkta  taryba

2013 m. balandžio mėn. sąjungos konferencijoje išrinkta  taryba

2013 m. balandžio mėn. sąjungos konferencijoje išrinkta  taryba

 

2015 m. balandžio mėn. sąjungos konferencijoje išrinkta  taryba

2015 m. balandžio mėn. sąjungos konferencijoje išrinkta  taryba

 

2017 m. balandžio mėn. sąjungos konferencijoje išrinkta  taryba

2017 m. balandžio mėn. sąjungos konferencijoje išrinkta  taryba