Po dviejų metų pertraukos hidrotechnikos ir žemėtvarkos specialistai vėl paminėjo profesinę dieną. Šventė buvo surengta toje pat vietoje, kaip ir prieš trejus metus – Pagojukų seniūnijoje (Raseinių r.) įsikūrusioje Dvarviečių stovyklavietėje prie Dubysos upės. Įspūdžiai iš renginio – Midonos Dapkienės rašinyje “Profesinė šventė sugrįžo”.

*                   *                    *

Pavasarį Lietuvos ūkininkų sąjungos išplėstinio prezidiumo posėdžio metu pokalbiui nuotoliniu būdu prisijungęs Ukrainos žemės ūkio tarybos vadovas Andrėj Dikun dėkojo lietuviams už draugystę ir paramą karo metu. O palaikymo Rusijos kareivių nuniokotai šaliai dar ilgai reikės, nes okupantai tebežudo žmones, niokoja Ukrainos miestus ir kaimus, taikosi į maisto sandėlius, kuro bazes, ūkininkų fermas…

Žvilgsnis į Ukrainą iš Lietuvos ūkininkų sąjungos bendradarbiavimo su Ukrainos žemdirbiais istorijos akimirkų. Apie tai Vandos Vasiliauskaitės rašinys “Okupantų pėdsakai Ukrainos žemėje”.

                                                       *                    *                      *

Omano sultonatas – tai tradicijos ir puoselėjama arabiška kultūra. Senoviniai miestai, kadaise nuo užpuolikų saugojusios tvirtovės, didingi istoriniai fortai, kurių šalyje priskaičiuojama daugiau nei penki šimtai, ir nuostabi gamta: kalnai, tarpekliai, dykuma, palmių oazės, smaragdo spalvos natūralūs baseinai, balto smėlio paplūdimiai. Nors Omane gausu naftos, vanduo – brangiausias šios dykumų šalies išteklius, jo tiekimas ir paskirstymas teritorijoje yra nepaprastai svarbus žemės ūkiui ir gyventojų reikmėms. Įspūdžiai iš tos šalies – Laimos Česonienės rašinyje “Omano sultonato vandens tvarkymo paslaptys”.

*                       *                     *

Kovo 31 d. Kupiškio etnografijos muziejus kartu su Kauno kolegija lankytojus pakvietė į parodą – konferenciją „Lietuvos 3D modelis prieš šimtą metų“. Renginys buvo skirtas prof. P. Matulionio sudaryto Lietuvos reljefo modelio 100-osioms metinėms ir profesoriaus 90-osioms mirimo metinėms paminėti.

Konferencijoje lektoriai skaitė pranešimus apie kartografiją, šiuolaikines kartografines modeliavimo galimybes, veikė istorinių žemėlapių paroda, atskleidžiantį P. Matulionio indelį į lietuviškąją kartografiją. Parodoje eksponuoti istoriniai žemėlapiai iš Kauno kolegijos Technologijų fakulteto dėstytojų Ilonos ir Valdo Urbanavičių sukauptos kolekcijos. Apie tai Vandos Vasiliauskaitės rašinys “Lietuvos reljefo modeliui – 100 metų”.

                                                   *                      *                    *

Pradžioje prisiminkime iškilaus Lietuvos melioratoriaus Vlado Daugėlos sentenciją: „Lietuvos Melioracijos Tėvas“ – profesorius Steponas Kolupaila“. Panarstykime istorijos labirintus ir sugrįžime į pirmuosius Lietuvos Respublikos gyvavimo metus. Žaliame mūsų krašte viską reikėjo pradėti nuo nulio, nes šalis atrodė kaip nusiaubta uragano. Juozas Vaičkus kuria Lietuvos teatrą, Petras Avižonis organizuoja aukštąsias medicinos studijas, ir taip visose srityse. Lietuvos melioracijos studijų ir mokslo sukūrimas pavedamas profesoriui Steponui Kolupailai, kuris tuomet net nekalbėjo lietuviškai. Rugsėjo pirmąją sukanka šimtas metų melioracijos mokslui Lietuvoje. Šiai progai skirtas Gedimino Kinderio rašinys “Melioracijos šimtmetį Lietuvoje pasitinkant”.