Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininko, Kupiškio rajono ūkininko Zigmanto
Aleksandravičiaus ūkyje Juodpėnuose vykusioje Tvaraus ūkininkavimo dienoje, kurią
organizavo BASF, būta įdomių diskusijų ir pasižvalgymų po apylinkes. Gausiame
ūkininkų, mokslininkų bei sodiečių būryje, dalyvavo ir žemės ūkio ministras Kęstutis
Navickas. “Ar suderinamas šiuolaikinis ūkininkavimas ir biologinė įvairovė? Ar valdžiai
pelkių blusa ir toliau bus svarbesnė už kaimo žmogų?” Apie tai ir kitus ūkininkams
svarbius dalykus jau pasibaigus renginiui Juodpėnuose kalbėjomės su ūkio šeimininku
Zigmantu Aleksandravičiumi. Apie tai Vandos Vasiliauskaitės rašinys “Darbai be
sprendimų nepasidaro”.
* * *
Klimato kaita, dažnėjantys ekstremalūs, neįprasti mūsų platumoms meteorologiniai
reiškiniai kelia naujus iššūkius, keičia mūsų gyvenseną, verčia prisitaikyti. Audringas,
gūsingas, stiprus vėjas yra viena tų dažnėjančių stichijų, kurios neramina ir pridaro
nemažai žalos, kartais išverčia ir nulaužia medžius, užgriauna juos ant statinių,
automobilių, gatvių ir kelių. Audrų šuorai, viesulai daugeliui kelia baimę, pavojaus
nuojautas, ypač kai šalia šniokščia, švokščia seni medžiai, o galingas lajas plaka,
lanksto, laužo vėjo gūsiai. Stiprus vėjas sukelia pavojų medžiui būti nulaužtam ar
išverstam, o tai savo ruožtu kelia pavojų žmonių gyvenamajai ir verslo aplinkai. Apie
tai, kaip valdyti šiuos pavojus rašinyje “Medis ir vėjas – pavojaus valdymas”
mintimis dalijasi Kraštovaizdžio ir želdynų ekspertų grupės direktorius Steponas
Deveikis.
* * *
Avarija, atsitikusi dėl vandens hidrostatinių ir hidrodinaminių jėgų poveikio
susilanksčius Panevėžio slenkstinės betono užtvankos segmentinio uždorio kojoms,
atsidūrė Lietuvos visuomenės dėmesio centre. Nors ženklesnės žalos išvengta, vėl
užvirė plati diskusija apie užtvankų reikalingumą, saugumą, poveikį upių
ekosistemoms. Komentarus pateikė Panevėžio savivaldybės atstovai,
aplinkosaugininkai, hidroenergetikai, hidroelektrinių savininkai. Apžiūrėti ir įvertinti
„Ekrano“ marių užtvankos būklę vyko hidrotechnikos statinių ekspertai. Savo
nuomone ir įžvalgomis apie situaciją dėl šalies užtvankų būklės, priežiūros, griovimo
iniciatyvų bei konkrečiai Panevėžio incidentą rašinyje “Hidrotechnikos specialistai
įvykio Panevėžyje nesureikšmina” mintimis pasidalijo LŽHIS nariai, hidrotechnikos
specialistai – hidrotechnikos statinių ekspertizės vadovas Vitas Damulevičius ir VDU
Žemės ūkio akademijos Vandens inžinerijos katedros profesorius dr. Petras Punys.
* * *
Per pastarąjį dešimtmetį sparčiai tobulėjo vietovės erdvinių duomenų surinkimo
priemonės. Be tradicinių žemės dangos ir antropogeninių vietovės objektų matavimų
geodeziniais prietaisais, vietovės analitikai, inžinieriai ir architektai plačiai taiko
fotovaizdus iš lėktuvų ir nepilotuojamų skraidyklių, juos kombinuoja su lazerinio
skenavimo taškų debesimis, antžeminėmis nuotraukomis bei radariniais ir
daugiaspektriais optiniais duomenimis iš aplink Žemę skriejančių palydovų.
Šiuolaikinės geografinių informacinių sistemų programinių priemonių technologijos,
tokios kaip ArcGIS Pro, leidžia greitai apdoroti įvairių formatų ir tipų duomenų
šaltinius. Juos galima pertvarkyti reikiamo uždavinio sprendimui, išryškinti norimas
vietovės ypatybes (pvz., augmenijos įvairovę ar šlaitų eroziją) arba aktyvuojant
specialius programinius įrankius (pvz. ArcGIS Image Analyst) parengti duomenis
detalesnei erdvinei analizei, pritaikant giluminės analizės (deep analysis) ar dirbtinio

intelekto (artificial intelligence) analizės metodus. Kokie erdviniai duomenys, kuriuos
galima sėkmingai taikyti trimačiam modeliavimui GIS priemonėmis, šiandien
kaupiami Lietuvoje, rašinyje “GIS trimačio modeliavimo galimybės Lietuvoje”
pasakoja Saulius Urbanas.
* * *
Žvelgiant į žemėtvarkos inžinierės Nijolės Pucevičienės tapybos darbus sunku
patikėti, kad šis pomėgis ją aplankė vos prieš penkerius metus. „Kas įdavė į rankas
teptuką ir paskatino tapyti?“ – paklausėme autorės rugpjūčio mėnesį Paįstrio kultūros
centro Bernatonių padalinyje (Panevėžio r.) veikiančioje jos tapybos darbų parodoje
„Bėgantis laikas“. Vandos Vasiliauskaitės rašinys “Tapyba – nekasdienis
džiaugsmas”.
* * *
Kauno kolegija Istoriniai žemėlapiai suteikia įdomių istorinių aplinkos pokyčių
tyrimų galimybes. Ribotas istorinės kartografinės medžiagos prieinamumas ir
tikslumas apriboja analitinio tyrimo mastą, sunkina metodikos parinkimą. Šiame
kontekste kyla klausimas: kiek tikslūs turi būti istoriniai žemėlapiai, kad būtų galima
naudotis erdvine analize. Šiaulių ekonomijos (1780 m.) žemėlapio rekonstravimo
pavyzdys (panaudojant GIS technologijas) pateikia istorinių žemėlapių ir šiuolaikinių
kartografinių šaltinių panaudojimo galimybes įvairiems uždaviniams spręsti. Šiaulių
ekonomija, tai didžiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK)
valstybinė žemės valda, apėmusi Gruzdžių, Žagarės, Joniškio gubernijas. Apie tai
Valdo Urbanavičiaus rašinys “Prikeltas laikas: Šiaulių ekonomija XVIII amžiuje”.

TURINYS: