Pertvarka žemėtvarkos sektoriuje: kam ji būtų naudinga?

  Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ne pirmą kartą kalba apie planus pertvarkyti Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), kai kurias jos funkcijas perduodant savivaldybėms, o pačią tarnybą – Aplinkos ministerijai. S. Gentvilo teigimu, Aplinkos ministerija norėtų savo rankose sutelkti visus žemėtvarkos politikos klausimus. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas šiai minčiai pritaria ir tai yra numatyta Vyriausybės programoje.

Žemės naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir kontrolės pertvarkos kryptyse numatyta:

  1. Politikos formavimo perdavimas Aplinkos ministerijai (nuo 2023.01.01).
  2. Institucijų funkcijų peržiūra ir optimizavimas (nuo 2023.01.01 iki 2023.05.01).
  3. Valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimas miestų savivaldybėms (nuo 2023.05.01).

Numatomos naudos: mažesnis biurokratinis aparatas, didesnis savivaldybių savarankiškumas, geresnė priežiūra ir kontrolė.

Nuo 2023 m. gegužės 1 d. savivaldybės taptų valstybinės žemės valdytojomis (patikėtinėmis) miestų teritorijose. Antruoju etapu planuojama nagrinėti ir tobulinti valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcijas. Teigiama, kad šie pakeitimai, perleidžiant dalį centralizuotai atliekamų funkcijų, savivaldai suteiktų daugiau galių. Savivaldybės galėtų pritraukti papildomų investicijų į regionus.

Kovo 23 d. šis klausimas svarstytas Seimo Kaimo reikalų komitete. Diskusijose pasisakė Komiteto nariai, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų atstovai, nuomones išsakė žemdirbių organizacijos, NŽT ir profesinių organizacijų nariai. Savivaldybių asociacijos nuomonė tuo klausimu nebuvo išsakyta.

Kaip pagal naująją tvarką veiktų kontrolės mechanizmai? Kaip žemės ūkio paskirties žemė būtų apsaugota nuo spekuliacijų keičiant paskirtį? Ar nebūtų prarasti kvalifikuoti specialistai? Kiek šios permainos Lietuvai kainuotų?.. Į tai pertvarkos žemėtvarkos sektoriuje sumanytojai neatsakė.

 “Ar būtina pertvarkyti NŽT, kai kurias jos funkcijas perduodant savivaldybėms, o pačią tarnybą – Aplinkos ministerijai?” – paklausėme pašnekovų.

 

   Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM laikinasis vadovas Saulius MOCEVIČIUS: ,,Tai ne tik vienos institucijos – NŽT pertvarka. Tai yra kardinali viso žemėtvarkos sektoriaus pertvarka. Tokia reforma, kokia pristatoma šiuo metu, turi daug minusų, ji sukeltų chaosą žemės tvarkymo ir administravimo srityje, padarytų didelę žalą visuomenei ir valstybei. Šiuo metu Seimui pateiktuose teisės aktų projektuose neįvertinta daugybė labai svarbių aspektų, o per kiekvieną viešą aptarimą iškyla vis daugiau esminių klausimų. Teikiame savo pastabas, aktyviai ir dalykiškai dalyvaujame diskusijose ir tikimės, kad būsime išgirsti, ir į mūsų profesines pastabas bus atsižvelgta. Iš tiesų, turime pagrįstų nuogastavimų, kad skubotai įvykdyta  tokio masto reforma padarys daug žalos visuomenei ir valstybei.

Numatomas teisinis reguliavimas – valstybinės žemės (valstybės turto) išskaidymas 60-čiai savivaldos institucijų – sukuria realias prielaidas, kad nebus užtikrintas efektyvus teisės aktų nuostatų supratimas ir jų įgyvendinimo kontrolė. Labai tikėtina, kad dažnai bus priimami tik savo savivaldybės poreikius tenkinantys sprendimai, neatsižvelgiant į bendrąjį valstybės ir visuomenės interesą dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo. Taigi bus itin sunku efektyviai ir laiku įgyvendinti ypatingos svarbos projektus, kurie yra ne vienos ir net ne dviejų savivaldybių teritorijose (pvz., Rail Baltica, Via Baltica, Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono projektai ir kt.). Tokie projektai reikalauja vienodos praktikos, skubių sprendimų ir patirties: tiek valstybinės žemės valdymo, tiek žemės sklypų formavimo, perdavimo kitiems patikėtiniams ir žemės paėmimo viešiesiems poreikiams. Be to, dėl valstybinės žemės valdymo perdavimo savivaldybėms savo neigiamą nuomonę yra ne kartą pasakęs ir Konstitucinis Teismas.

Įstatymų projektuose numatyta didinti institucijų, veikiančių žemės santykių reguliavimo srityje, skaičių. Tokiomis institucijomis būtų LR Vyriausybė, Vyriausybės įgaliotos institucijos, NŽT, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, savivaldybės bei naujai kuriama (pertvarkant esamas) valstybės įmonė.

Neabejotinai ilgesnės bus ir valstybinės žemės pardavimo procedūros. Savivaldybėms nesuteikiama teisė parduoti jų patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų. Sprendimą parduoti valstybinę žemę priims NŽT. Kiekvienu žemės pardavimo atveju turės būti rengiamas Vyriausybės nutarimas dėl atitinkamų subjektų patikėjimo teisės pasibaigimo ir žemės patikėjimo teisės perdavimo NŽT. Analogiškos problemos kils NŽT vykdant piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimą. Taip pat būtų „išdraskytos“ ne vienerius metus NŽT kurtos ir šiuo metu gerai veikiančios bendros informacinės sistemos, kurios turi sąsajas su kitų institucijų sistemomis. Tai sukels itin didelių nepatogumų gyventojams, ypač verslo atstovams, nes neapibrėžtam laikui įstrigs žemėtvarkos dokumentų rengimas.

   Perduodant NŽT funkcijas kitoms institucijoms, į jų dokumentų valdymo sistemas reikėtų perkelti Tarnybos centrinio padalinio ir 50-ies teritorinių padalinių dokumentus ir nuo 1991 m. saugomų dokumentų archyvą. Turint omenyje tai, kad kiekvienais metais NŽT dokumentų valdymo sistemoje užregistruojama daugiau nei 1,3 mln. gautų ir institucijoje parengiamų dokumentų, šių ir archyvinių dokumentų perkėlimas į kitų institucijų dokumentų valdymo sistemas bei popierinių dokumentų išskirstymas pagal Tarnybos funkcijas ir pervežimas į kitų institucijų patalpas pareikalautų milžiniškų laiko ir finansinių išteklių. Tie patys archyviniai dokumentai bus nuolat reikalingi skirtingoms institucijoms. Kaip šie dokumentai bus padalyti ar jais dalijamasi – taip pat nėra aišku. Vien jau tai lems, kad institucijų veikla bus paralyžiuota, funkcijų vykdymas taps beveik neįmanomas. Žinoma, tai kels pagrįstą visuomenės pasipiktinimą.

Tenka apgailestauti, kad pasirinktas klaidingas visos pertvarkos atspirties taškas. Bene dažniausias viešai bandomas pateikti pertvarkos pagrindimas – neva NŽT dirba neefektyviai, vis kažką uždraudžia daryti, vis kažko reikalauja ir pan. Sąmoningai nutylima, kad NŽT tėra įstatymus vykdanti institucija, kuri neprigalvoja savo tvarkų ir procedūrų, o tik įgyvendina Seimo, Vyriausybės ir Žemės ūkio ministerijos priimtus teisės aktus. Žemės ūkio ministro inicijuoto NŽT tarpinstitucinio vidaus audito net trečdalis visų pateiktų rekomendacijų yra susijusios su būtinais šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimais. Klaidinga (ir net žalinga) manyti, kad NŽT pavaldumo pakeitimas, ar juo labiau „techninis“ valstybinės žemės patikėtinio pakeitimas, perduodant jos valdymą savivaldai, išspręstų visas problemas.

NŽT siūlo kitą, daug efektyvesnį savivaldos savarankiškumo didinimo, geresnio investicijų pritraukimo, patogumo žmonėms užtikrinimo ir biurokratinės naštos mažinimo kelią. Tam būtinas nuoseklus esamų teisės aktais reglamentuotų procedūrų peržiūrėjimas, įvertinimas ir visų perteklinių procedūrų atsisakymas. Būtent tai turėtų didžiausią teigiamą poveikį, kurio tiesioginę naudą iš karto pajustų visi – piliečiai, verslas, institucijos, savivalda, valstybė.”

    LŽHIS Garbės narys Silvestras STALIŪNAS: ,,Pateiktieji įstatymų projektai ir motyvai dėl žemės santykių sistemos valdymo kardinalaus pertvarkymo kelia rimtą susirūpinimą dėl pasekmių. Mūsų šalies nekilnojamojo turto tvarkymo ašis yra žemė – pagrindinis daiktas, o pastatai yra žemės priklausiniai. Dabar veikiančios struktūros formavosi nuo pat 1990 m. Pavyzdžiui, geodezija ir kartografija jau du kartus buvo atskirta nuo žemės tvarkymo, bet gerai, kad klaidos buvo ištaisytos. Priminsiu, kad 1993-1994 m. žemėtvarkos funkcijos irgi buvo perduotos savivaldybėms, tačiau jos su tuo nesusitvarkė, nes labai jau savotiškai taikydavo teisės aktų nuostatas. 1995 m. įsteigtos apskričių valdytojų administracijos turėjo perimti šias funkcijas. 2002 m. vėl Seimui buvo teikiamas įstatymų pluoštas perduoti žemės tvarkymą savivaldybėms. Per pateikimą projektams nepritarta. Analogiškai ir 2010 m., naikinant apskričių viršininkų administracijas, buvo iniciatyvų žemės tvarkymą priskirti savivaldybėms, bet pasvėrus visus argumentus Seimas atidavė pirmenybę centralizuotai žemės tvarkymo struktūrai nacionaliniu lygmeniu.

Pagal įstatymų projektus numatyta žemės tvarkymo valdymo pertvarka būtų didelis žingsnis atgal, kai žemės tvarkymo funkcijos išblaškomos į kelias ministerijas ir į savivaldybes. Vietoje teigiamo rezultato prognozuojamas tarpinstitucinis chaosas su kaltųjų paieška ir keleriopai padidėjusiu darbo krūviu specialiosioms tarnyboms. Visa tai Lietuvoje jau buvo pergyventa, bet vėl bandoma lipti ant to paties grėblio.

Europoje įvairios ministerijos kuruoja žemės tvarkymą priklausomai nuo dešimtmečius ir net šimtmečius siekiančių tradicijų. Lietuvoje nuo 1918 m. iki šiol žemės tvarkymą kuruoja Žemės ūkio ministerija, matyt, todėl, kad du trečdaliai jos teritorijos yra žemės ūkio paskirties žemė. Tuo tarpu užstatyta teritorija tesudaro 3 proc. ploto. Turime karčią patirtį, kai tinkamai neparuoštos, be išsamios visų pasekmių analizės, vykdomos reformos atneša vien nuostolius ir žmonių nusivylimą tokių reformų rezultatais. Pateiktus įstatymų projektus vertinu kaip Aplinkos ministerijos užgaidą dar ką nors sugadinti!

Kaip specialistas esu suinteresuotas, kad nekilnojamasis turtas, pirmiausia šio turto pagrindas – žemė, būtų tvarkoma taip, kad geriausiai atitiktų visuomenės poreikius. Pateiktuose institucijoms derinti Žemės įstatymo naujos redakcijos, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo ir dar 17 įstatymų pakeitimo projektuose matau norą iš esmės pakeisti nekilnojamojo turto tvarkymo valdymo sistemą. Ar tokiai reformai yra pribrendusios objektyvios sąlygos? Turėdamas ilgametę patirtį žemės tvarkymo srityje ir nuo 1990 m. išgyvenęs daugiau kaip 10 žemės tvarkymo struktūrų pertvarkų, nematau poreikio tokiai reformai. Manau, kad NŽT, pagal jai suteiktas galimybes, profesionaliai susitvarko su jai priskirtomis funkcijomis.

Aplinkos ministerija parengtais įstatymų projektais nori žemės tvarkymo funkcijas išskirstyti kelioms ministerijoms ir savivaldybėms. Kad tai ydingas sumanymas, rodo anksčiau vykdytų reformų padariniai, kai padidėja biurokratinių kliūčių žmonėms spręsti kasdieninius nekilnojamojo turto reikalus per keletą institucijų. Vykdant tokias su specialistais ir socialiniais partneriais gerai neišdiskutuotas reformas paprastai prarandama daug kvalifikuotų darbuotojų, kurie pasitraukia į kitas ūkio šakas, nenorėdami būti bandomais triušiais”.

 

   Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas SVIDERSKIS: ,,Įvertinus daugelį dalykų akivaizdu, kad šiandien tokia reforma visiškai netikslinga. Nereikia keisti NŽT pavaldumo ir vieningos žemės tvarkymo politikos neišdalinti atskiroms ministerijoms ir savivaldybėms. Labai svarbu, kad būtų užtikrinta vientisa valstybės žemės tvarkymo ir administravimo politika. Verslo ir privačių asmenų kišimasis į žemės tvarkymo politiką bei principus privedė prie buvusio žemės tvarkymo išbalansavimo. Dešimtis kartų keisti su žemės tvarkymu susiję teisės aktai rodo, kad privatūs interesai ,,paimdavo viršų” ir įnešdavo didžiulę painiavą. NŽT vykdo ne tik valstybinės žemės tvarkymo bei kontrolės darbus, bet ir privačios žemės naudojimo, įsigijimo, disponavimo ja kontrolę. Labai svarbus viešojo intereso gynimas, kai pažeidžiami ne tik valstybinės, bet ir privačios žemės savininkų interesai. Antai šiuo metu vykstantis upelių renatūralizavimo procesas, kai valstybei priklausantys grioviai užverčiami akmenimis, kelmais, medžiais, taip pažeidžiant arba sunaikinant privatų turtą – melioracijos įrenginius ir iki minimumo sumažinant žemės vertę, ją paverčiant pelke. Tai vykdo Aplinkos ministerija, dabar siekianti perimti žemės tvarkymo ir kontrolės klausimus. Kodėl? Gal reformos iniciatoriai vis tik pripažins, kad absoliuti dauguma žemės naudojama žemės ūkio produkcijos gamybai ir atsisakys viešų teiginių, kad Lietuva jau ne žemės ūkio, o paslaugų kraštas ir kad tarptautinių ar vidaus projektų spartesniam įgyvendinimui NŽT trukdė, nesugebėjo tinkamai paimti žemės valstybės poreikiams. Iš po šių teiginių kyšo individualaus verslo, daugiausia daugiabučių namų statybų, plėtotojų ausys. Tam valstybė privalo priešintis, nes po šia ,,reforma” slypi antroji žemės darkymo banga.

Kadangi Aplinkos ministerija nėra institucija, atsakinga už šalies ekonominius pasiekimus, į jos rūpesčio sritį neįeina šalies ekonominio potencialo augimas, todėl absoliutus kontrolės institucijų sukoncentravimas vienoje įstaigoje būtų labai pavojingas ir žalingas. Manytume, kad šiek tiek didesnis valstybinės žemės tvarkymo savarankiškumas – kaip atlyginimo paskaičiavimas už naujos statybos plėtrą – galėtų būti suteiktas respublikinio pavaldumo miestams bei kurortams, o centrinė būstinė – NŽT turi likti pavaldi Žemės ūkio ministerijai.

Nuo liepos 1 d. jungimo būdu numatomos pertvarkyti trys Žemės ūkio ministerijai pavaldžios įmonės – Valstybės žemės fonas (VŽF), ,,GIS – centras“ ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ŽŪIKVC), įsteigiant vieną valstybės įmonę – Žemės informacijos centrą. Mes įsitikinę, kad minėtų įmonių bei valstybės joms deleguotų funkcijų pertvarkymas dėl netinkamo, nepagrįsto ir drastiško valstybės įmonėms pavestų funkcijų išdraskymo Lietuvai turėtų neigiamų padarinių. Tokius drastiškus pertvarkymus, iš esmės keičiančius per daugelį metų ištobulintą ir sėkmingąi veikiančią sistemą, gali siūlyti tik neatsakingi specialistai.”

 

   Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos (LŽHIS) prezidentas Giedrius BALEVIČIUS: “Pagal naujai Aplinkos ministerijos pateiktus Žemės įstatymo ir su juo susijusius kitų įstatymų projektus, miestuose Vyriausybės nutarimu perduotus valstybinės žemės sklypus ir laisvą valstybinę žemę valdys patikėjimo teise savivaldybės 103 miestuose , kurios turės teisę nuomoti minėtą žemę, o kai asmenys norės pirkti žemės sklypą ar jo dalį, arba reikės suteikti žemės sklypus valstybės svarbiems projektams vykdyti, minėtiems žemės sklypams ar jų dalims patikėjimo teisę valdyti, Vyriausybė turės grąžinti NŽT, kuri ją parduos ar valstybei svarbiems projektams suteiks naudotis. Kaimo teritorijose, kurioms priklauso ir miesteliai , žemės ūkio paskirties sklypus valdys naujai kuriama VĮ Žemės ūkio centras, kuris su nuomininkais pasirašys žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis. Kai žemės ūkio naudojimo paskirtis bus pakeičiama į kitą, patikėjimo teisė taip pat turės būti grąžinama NŽT, kuri vykdys šios žemės pardavimo procesą. Taip pat Kaimo gyvenamosiose teritorijose NŽT vykdys veiksmus, susijusius su jau esamos kitos paskirties žemės pardavimu ar nuoma. Kadastrinių matavimų procesas taip pat suskaidomas ypač miestuose: pagal atliktus kadastrinius matavimus kadastro duomenų bylą tikrins NŽT, o dėl žemės sklypo suformavimo ir kadastro duomenų nustatymo- sprendimus priims savivaldybės. Toks išdarkytas žemės administravimo proceso modulis sutrikdys žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų ir matininkų atliekamų darbų procesus, pailgės darbų atlikimo terminai, tuo pačiu kils ir darbų atlikimo kainos. Atitinkamai kils piliečių, juridinių asmenų nepasitenkinimas Valstybės vykdoma politika žemės administravimo srityje. LŽHIS nepritaria tokiam žemės tvarkymo ir administravimo decentralizavimo modeliui. Šis klausimas visiškai nebuvo diskutuotas su specialistais dirbančiais šiuos darbus nei su NŽT. Šiuo metu kaip tik reikia susitelkti į visų Žemės ūkio ministerijai priklausomų institucijų bei įmonių stiprinimą. Reorganizacijų žingsniai turėtų būti taip suderinti, kad kuo mažiau būtų trikdomas nepertraukiamas funkcijų vykdymas ir paslaugų teikimas tiek viešąjame, tiek privačiame sektoriuose. Turi būti vykdoma vieninga žemės tvarkymo politika ir neišdalintos funkcijos atskiroms ministerijoms ir savivaldybėms, kad nebūtų išbalansuota valstybinės žemės administravimo sistema.”

 

   Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius: ,,Ūkininkai nori vieno dalyko – laiku gauti kokybiškas paslaugas žemės tvarkymo srityje. Valstybė jau yra susidūrusi su ne vienu nepavykusiu ,,orkestro persodinimo“ žemės tvarkymo srityje atveju, todėl manome, kad krizės ir sudėtingos geopolitinės situacijos vykstant karui Ukrainoje laikotarpiu nereikėtų skubinti reformų. Pertvarkų sumanytojai užimti kitomis problemomis, ir reforma nebūtinai bus sėkminga. Dėl to mes ir nerimaujame.

Sakoma, kai daug auklių – vaikas be galvos. Pagal numatomą reformos modelį taip ir būtų. O mes norėtume sklandaus darbo esamose struktūrose. Susidaro įspūdis, kad reformų imamasi tada, kai kitaip negebama tvarkytis. Taip atsiranda progų į postus susodinti savus.

Žiūrint į planuojamas žemėtvarkos pertvarkas ir funkcijų dalijimąsi tarp ministerijų, tarp žemdirbių sklando pamąstymų – gal naudingiau būtų tiesiog sujungti Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas? Nemažai problemų išsispręstų ir baigtųsi diskusijos – kam ką priskirti? O jeigu rimtai – kiekviena reforma reikalauja finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Apie tai duomenų kol kas niekas nepateikia. Jeigu tokiems rimtiems dalykams nėra deramai pasiruošta, šią reformą siūlome atidėti”.

 

   Nacionalinės žemės tarnybos profsąjungos pirmininkas Audrius GELŽINIS: ,,Kai kurie Seimo nariai man sako: Jūs aiškiai įvardinkite šią problemą, kad visa ši žemėtvarkos „reforma“ yra reikalinga tik keliems didiesiems privatiems nekilnojamojo turto vystytojams ir kad šiame projekte vėl buvo dalinamos paskolos dėžutėse. Bet aš to pasakyti negaliu, nes neturiu tokių faktų.

Kalbėjimas apie vadinamąją NŽT pertvarką ir žemėtvarkos „reformą“ iš esmės, man primena vieną gerai žinomą pasakėčią apie nevykusį kvartetą, kurio muzikantai vis bandė persėsti arba perstumdyti kėdes taip, kad griežtų geriau. Kiek stumdė tas kėdes, tiek vis vien nieko gero neišėjo.

Dabartinė žemėtvarkos reforma išties nėra jokia reforma. Nes „reformatio“ (lot.) reiškia kažko pagerinimą, patobulinimą, o šios „reformos“ atveju nėra tobulinami žemėtvarkiniai algoritmai, nepertvarkomas teisinis reglamentavimas, tik perstumdomos žemės patikėjimo funkcijos 103 miestų savivaldybėms ir dar kelioms institucijoms.

Siūlomas žemėtvarkos funkcijų perskirstymas niekaip nepagerins žemės tvarkymo sistemos Lietuvoje. Gyventojams bus dar sunkiau suprasti, kur, į kokią instituciją, kokiu žemėtvarkos klausimu kreiptis. Funkcijų decentralizavimas sukels daug sumaišties, tai valstybės biudžetui kainuos didelius pinigus. Kiek žmonių toji reforma palies, kiek kainuos visa tai? Atsakymo kol kas niekas nepateikė. Sutinkame, kad žemėtvarkos sistemą reikia ir galima tobulinti. Bet tai reiktų daryti ne formos pakeitimo, ne funkcijų perskirstymo, bet procedūrų, žemėtvarkos algoritmų tobulinimo prasme.

Po ilgų diskusijų pernai, šiaip ne taip Seimas priėmė Žemės įstatymo pataisas, kurios numatė mokesčius už leidimą statyti valstybinėje žemėje. Taip, atrodo, buvo išspręsta ydinga praktika, įsisenėjusi problema, kai valstybinėje žemėje įsigijus menkaverčius statinius kilo didžiuliai pastatai ant žemės, kurios savininkas valstybė už savo turtą nieko negavo. Tačiau, nors įstatymo pataisos ir priimtos, poįstatyminių aktų nėra iki šiol, ir nekilnojamojo turto vystytojai vėl mėgina nukelti, atidėti vėlesniam laikui šios problemos sprendimą.

Kitas pavyzdys. Kasmet NŽT specialistai tūkstančius kartų važiuoja į žemės naudojimo patikrinimus pagal gautus skundus. Antai, vienas Skuodo rajono ūkininkas per savo valdas užtveria servitutinį keliuką į kapines, kur vietos gyventojai, negalėdami privažiuoti iki kapinių, turi klampoti pėsčiomis. Gyventojai rašo mums skundą. Mes suplanuojame žemės naudojimo kontrolės patikrinimą ir apie tai iš anksto, kaip numato teisės aktai, pranešame galimam pažeidėjui. Kai atvykstame į vietą patikrinti – keliukas neužtvertas. Pažeidimo nėra. Tik išvykstame, gyventojai ir vėl skundžiasi, kad keliukas užtvertas užrakinamu užtvaru. Tokių skundų ir neišsprendžiamų problemų šimtai. Teikėme pasiūlymus kaip išspręsti šią problemą. Įstatymų pataisos pasiekė Seimą, tačiau politikai nepriėmė šio sprendimo ir problema liko neišspręsta”.

*                   *               *

Kovo 23 d. Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje buvo svarstytas klausimas ,,Dėl Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM funkcijų perdavimo”. Nutarta: pasiūlyti Vyriausybei atidėti sprendimų dėl Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM funkcijų perdavimo priėmimą atsižvelgiant į tai, kad Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje neturėtų būti teikiamos ir svarstomos visuomenėje sutarimo neturinčios iniciatyvos, galinčios nulemti didesnį visuomenės susipriešinimą. Už tokį sprendimą balsavo šeši SKRK nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo.

                                                              Su pašnekovais kalbėjosi Vanda Vasiliauskaitė, žurnalo “Žemėtvarka ir hidrotechnika” vyriausioji redaktorė