Apie tai rašoma šiame numeryje

.

Žemės ūkio ministerijos didžiojoje salėje Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM 2018 m. gruodžio 19 d. paminėjo žemės tvarkymo tarnybos Lietuvoje šimtmetį. Apie tai trumpa istorijos apžvalga ir sutrumpinti konferencijos pranešimai Romualdo Survilos rašinyje “Žemės tvarkymo tarnybai 100 metų”. * * * Grioviai yra viena pagrindinių melioracijos sistemos dalių, nuo kurios priklauso geras drenažo veikimas. 2019 m. numatomi pakeitimai Melioracijos techniniame reglamente MTR 1.05:2005 „Melioracijos statinių projektavimas“, jame apibrėžta, kokias aplinkosaugines priemones reikės naudoti ir kaip jas taikyti sureguliuotose upėse. Apie tai, kokius sprendimus šiandien siūlo atsakingos institucijos ir kas kelia nerimą šios srities specialistams, pokalbis su LŽHIS viceprezidentu, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininku Vilimantu Vaičiukynu rašinyje “Kaip rekonstruosime griovius”. * * * Politinių ir ekonominių permainų kupinas XX a. paliko ryškų pėdsaką Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių kraštovaizdyje, lėmė didelę ir sparčią jo kaitą. XX a. 3-čiojo dešimtmečio žemės reforma, sovietinė prievartinė kolektyvizacija 5-tojo dešimtmečio pabaigoje, plati agro melioracijų ir hidrotechninių pertvarkymų epocha 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiuose, XX a. paskutinio dešimtmečio nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės reformos laikmetis, miestų plėtros programos keitė Lietuvos agrarinį ir urbanistinį kraštovaizdį. Ar išmokome permainų laikmečio teiktas pamokas? Ar mąstome kompleksinės kraštotvarkos, darnios, tvarios ūkio plėtros ir tvaraus kraštovaizdžio formavimo kategorijomis? Kokią vietą ir kokias funkcijas šiame procese turi kraštovaizdžio architektai, urbanistai, kiti kraštovaizdžio formavimo specialistai? Apie tai Stepono Deveikio rašinys “Kraštovaizdžio architektūra kaip vietovės identiteto formavimo priemonė”. * * * Buvo laikas (1955 – 1965 m.), kai melioracijos įmonės turėjo užduotis rankomis kastis durpes kraikui ir tuo tikslu sausino pelkes. Vėliau tuo nebeužsiėmė, bet durpynai buvo sausinami ir kultūrinami žemės ūkio reikmėms. Laikai pasikeitė, pasikeitė ir požiūris į pelkes bei durpynus. Dabar melioracijos įmonės jau talkina kai kurias pelkes atkuriant. Ne taip seniai (ŽH 2016 m. Nr. 3) rašėme apie melioratorių dalyvavimą atkuriant Aukštumalos pelkę Šilutės rajone. Atkūrimo darbus čia atliko UAB „Alytaus melioracija“. Darbai buvo atliekami pagal hidrotechniko G. Lietuvninko įmonės „Gedilieta“ parengtą projektą. O pelkės pažintinį taką įrenginėjo UAB „Šilutės polderiai“. Dabar melioracijos įmonės įgyvendina tris naujus pelkių atkūrimo projektus. Tai Sacharos pelkės Rokiškio rajone, Pūsčios pelkės Zarasų rajone ir dalies Amalvo pelkės Marijampolės savivaldybėje atkūrimo projektai. J.Smilgevičiaus rašinys “Melioratoriai dalyvauja atkuriant pelkes”. * * * “Praėjusių metų lapkričio mėn. turėjau nuostabią galimybę aplankyti kelis Australijos universitetus. Kelionę paskatino kvietimas dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Nutrient removal and recovery 2018 – closing the loop“, kurią organizavo Tarptautinė Vandens Sąjunga kartu su Kvinslando universitetu Brisbene. Renginys sukvietė 270 dalyvių iš 35 šalių ir buvo skirtas pasidalinti naujausia patirtimi apie vandens valymo (daugiausia azoto ir fosforo šalinimo) ir medžiagų regeneravimo technologijas sukuriant nenutrūkstamą ciklą” – rašinyje “Šalis, kur dykumos, atogrąžų miškai ir gyvena kengūros” mintimis dalijasi VDU Žemės ūkio akademijos Vandens išteklių inžinerijos instituto prof. Arvydas Povilaitis.