Žurnalas “Žemėtvarka ir hidrotechnika” Nr.4

Apie tai rašoma numeryje:

Spalio 26 d. profesoriui emeritui, ilgamečiam LŽŪU rektoriui, pirmosios atkurtosios LŽHIS tarybos pirmininkui ir Sąjungos Garbės nariui Albinui Kustai sukako 80 metų. Didelės erudicijos dėstytojas, aukštos kvalifikacijos mokslininkas, pustrečio šimto mokslo ir mokslo populiarinimo publikacijų, keliolikos knygų autorius, pasiekęs organizacinės karjeros aukštumų, visada buvo labai žmogiškas, jautrus, dėmesingas. Kuklus, diplomatiškas, bet turintis vidinės tvirtybės priimti sudėtingus sprendimus ir pasiekti norimą rezultatą. Jubiliejaus proga apie hidrotechniko profesiją ir įžvalgas iš nueito gyvenimo kelio perspektyvos su profesoriumi emeritu A.Kusta kalbėjosi Midona Dapkienė. Rašinys “Su Sąjunga nuo jos atgimimo”.

*          *          *

LR Seimui 2019 metus paskelbus Vietovardžių metais, buvo aktualizuota skaudi Lietuvai vietovardžių nykimo problema. Vietovardžių atminties ir vartojimo tradicijos įrašymas į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą ir 2020 m. Vasarą įteiktos insignijos iniciatoriams tarsi vainikavo ilgamečio Lietuvos kalbininkų, geografų, žemėtvarkininkų ir kitų šviesuolių darbo pastangas ir rezultatus. Apie tai Tomo Raguvio ir Romualdo Survilos rašinys “Vietovardžių kraičio skrynia – ar mums ji svarbi?”

*          *          *

Sulaukę pensinio amžiaus ir baigę darbinę veiklą žmonės netenka kolektyvo ir dažnai tampa pamiršti buvusių bendradarbių. Kad vyresnio amžiaus sulaukę žmonės džiaugtųsi gyvenimu, būtų aktyvūs visuomenės nariai, būtina bendrauti. Tuo tikslu prieš 10 metų įsikūręs klubas „Melioracijos senjorai“ vienija Plungės krašto melioratorius senjorus, padeda jiems turiningai leisti laiką, išlikti aktyviems ir sveikiems. Apie tai rašinyje Išlikti aktyviems, nebūti užmirštiems” pasakoja Nijolė Varkalienė.

*          *          *

Hidroenergetika yra unikali tarp kitų atsinaujinančių energijos šaltinių. Kai vėjo ar saulės energijos parkai turi vienintelę užduotį – gaminti elektros energiją, hidroenergetika sukuria papildomą socialinę ekonominę naudą. Ta pati užtvanka ir tas pats tvenkinys yra skirti ne tik gaminti elektrą, tačiau ir saugoti nuo potvynių, suteikti rekreacijos, žvejybos galimybes, pagerinti laivybos sąlygas ir t.t. Tačiau vis dažniau šios užtvankos pradedamos vadinti barjerais.

Paskaičiuota, kad užtvanka ar kitas hidrotechninis statinys yra beveik kiekviename Europos upės kilometre. Šie statiniai, kurie dažnai žmonių mintyse susiję tik su hidroenergetika, barjerais pradėti vadinti dėl jų poveikio žuvų migracijai bei kito aplinkosauginio poveikio. Numatomų griauti užtvankų skaičius auga, ir tos užtvankos, ant kurių šiuo metu yra veikiančios hidroelektrinės, nėra išimtis. Apie tai Egidijaus Kasiulio rašinys Užtvankų griovimas. Kas vyksta pasaulyje ir Baltijos šalyse?”

 

*          *           *

“Čia viskas, pradedant nuo pramoginės žvejybos ir baigiant vietiniams gyventojams potvynio sukeliamais nepatogumais ir problemomis, susijusiomis su vandeniu. Deja, kol kas vanduo mums sukuria daug bėdų: ten, kur jo per daug – skęsta pasėliai, apsemiami keliai, kur per mažai – nelieka galimybės įplaukti į modernius už Europos Sąjungos paramos lėšas įrengtus uostelius (Rusnėje ir Kintuose) ‘, – pasakoja Šilutės rajono savivaldybės administracijos
Kaimo reikalų skyriaus vedėjas rašinyje “Hidrotechnika ir žemės ūkio naudmenų melioracija Šilutės rajone”

*          *          *

Biomedicinos mokslų daktaras, Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo mėgėjų asociacijos prezidentas Algimantas Kepežėnas pelnęs daug vyriausybinių apdovanojimų. Slidinėjimo veteranas per savo mokslininko ir pedagogo (dirbo buv. Edukologijos universitete) gyvenimą paruošė daug puikių sportininkų ir slidinėjimo aistra užkrėtė aibes tautiečių iš Lietuvos ir pasaulio. Turėdamas tikslą paslidinėti visuose pasaulio žemynuose, slidinėjimo ir kelionių entuziastas aplink žemę apkeliavo keturis kartus. Mums, žemėtvarkininkams ir hidrotechnikams A. Kepežėnas yra žinomas kaip Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno J. Basanavičiaus tėviškėje vienas iš sumanytojų, jo puoselėtojas. Ne viena jo nuotrauka buvo publikuota mūsų žurnale. Spausdiname šio autoriaus nuotraukas reportaže iš kelionės “Lietuviai Antarktidoje”.

 

 ŽH informacija