mgnt. Laura Lukšytė, doc. dr. Arminas Stanionis
VILNIUS TECH Geodezijos ir kadastro katedra
Žemės ūkio paskirties žemė yra gyvybiškai svarbi Lietuvos turtui ir ūkio plėtrai. Žemė yra ribotas ir neatsinaujinantis išteklius, todėl jos išsaugojimas ir tinkamas naudojimas yra būtinas. Efektyvus žemės išteklių valdymas yra svarbus ekonominiam gyvybingumui ir aplinkos tvarumui. Naudojimo tendencijas veikia urbanizacija, klimato kaita, ekonominiai reguliavimai ir žemės ūkio technologijų pažanga.
Nekilnojamojo turto kadastro sistema daro didelę įtaką žemės valdymui. Kadastro duomenys leidžia tiksliai identifikuoti žemės sklypų ribas, plotus, nuosavybės teisę bei naudojimo paskirtį. Ši informacija būtina vykdant žemės sklypų sujungimą, padalijimą, nuomos registravimą ir kitus procesus. GIS technologijos integracija į kadastro duomenis suteikia galimybę detaliai analizuoti žemės panaudojimą, stebėti žemės ūkį bei nustatyti galimus aplinkos poveikius.
Urbanizacija yra vienas iš svarbiausių žemės paskirties kaitos veiksnių. Miestų augimas lemia ne tik gyventojų skaičiaus didėjimą, bet ir žemės naudojimo struktūros pokyčius, dažnai mažinant dirbamos žemės plotus, nykstant natūralioms ekosistemoms ir mažėjant biologinei įvairovei. Urbanistinė plėtra, kuri neatsižvelgia į tvarumo principus ir tarptautinius standartus, gali turėti ilgalaikių neigiamų padarinių tiek aplinkai, tiek vietos bendruomenėms. Todėl svarbu taikyti sistemingą žemės naudojimo planavimą ir pasitelkti GIS technologijas, kurios leidžia vizualizuoti miesto augimo tendencijas ir suderinti urbanizaciją su aplinkos apsaugos reikalavimais.
Urbanizacijos intensyvumo tyrimui naudoti geoportal.lt gyventojų duomenys ir kontrolinių žemės sklypų sluoksnis. Jie leidžia stebėti gyventojų pasiskirstymą ir žemės ūkio teritorijų pokyčius (1 pav.). Pastebima, kad miestų priemiesčiuose ir kaimo vietovėse urbanizuotos teritorijos plečiasi į buvusias žemės ūkio žemes. Ateityje prognozuojama tolesnė teritorijų urbanizacija ir infrastruktūros plėtra, ypač didmiesčių priemiesčiuose, kur formuojasi nauji gyvenamieji ir komerciniai rajonai. Vilniaus apylinkėse vyksta aktyvi gyvenamųjų ir komercinių zonų plėtra, Kauno aplinkiniuose rajonuose daugėja individualių namų ir logistikos centrų, o Klaipėdos rytinėje dalyje stebimas intensyvus urbanistinis augimas. Išsklaidytas augimas rodo būtinybę subalansuoti urbanizaciją ir gamtos teritorijų apsaugą.
Urbanizacijos procesai vyksta ne tik didmiesčiuose – Alytuje, Panevėžyje ir Šiauliuose taip pat stebimi reikšmingi pokyčiai, kuriuos lemia regioninė politika, infrastruktūros gerinimas ir palankios sąlygos individualių namų statybai.
Deklaruojamų žemės plotų kaitos bendros tendencijos gana stabilios, 2020 m. pastebimas ryškesnis padidėjimas, kuris galėjo būti nulemtas pandemijos poveikio žemės ūkiui (2 pav.).
Ploto svyravimams įtakos galėjo turėti ir deklaravimo sistemos pokyčiai, paramos sąlygų griežtinimas, taip pat patikslinta duomenų apskaita.
2024 metais žemės ūkio paskirties žemė užėmė 51,64 % Lietuvos teritorijos, tačiau per 2015–2024 m. sumažėjo apie 1,5 %. Toks pokytis gali sukelti maisto kainų augimą, darbo vietų mažėjimą kaime ir biologinės įvairovės nykimą. Ateityje, dėl griežtesnės teritorijų planavimo politikos ir technologinių sprendimų, procesas gali sulėtėti.
