Kovo 12-13 d. Helsinkyje vyko HELCOM (Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos, dar vadinamos Helsinkio komisija) šalių susitikimas. Jame dalyvavo visos Baltijos jūros regiono valstybės (išskyrus Rusiją), Europos Sąjungos, tarptautinių nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Nuo 2024 m. liepos Lietuva dvejus metus pirmininkauja HELCOM ir siekia stiprinti regioninį bendradarbiavimą, aktyviau įtraukti visuomenę į svarbių sprendimų priėmimą bei įgyvendinti strateginius Baltijos jūros aplinkosaugos tikslus. Pirmininkavimo laikotarpiu Lietuva siekia sustiprinti komisijos vaidmenį reaguojant į geopolitinius iššūkius, užtikrinti pusiausvyrą tarp tvarios mėlynosios ekonomikos ir aplinkos apsaugos. Tvari mėlynoji ekonomika, paremta švariomis technologijomis, atsinaujinančiais energijos ištekliais ir žiedine ekonomika, kuria naudą dabartinei ir būsimoms kartoms, prisideda prie švarios aplinkos išsaugojimo.
Tarptautiniam susitikimui pirmininkaujančio Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovo Vitalijaus Auglio teigimu, jau 50 m. veikianti Helsinkio komisija yra patikimas ir itin efektyvus tarpvalstybinio bendradarbiavimo instrumentas, padedantis saugoti Baltijos jūrą ir jos ekosistemą. Komisija atlieka esminį vaidmenį laiku teikiant informaciją apie jūros būklę bei koordinuojant bendrus valstybių veiksmus ją saugan.
Susitikimo Helsinkyje metu buvo tvirtinamas 2025–2026 metų biudžetas, pristatyta 2024 m. HELCOM ataskaita, aptariami vykstantys ir planuojami projektai.
HELCOM įsteigta 1974 m. Baltijos jūros aplinkos apsaugos konvencijai, kurią yra pasirašiusios 10 šalių, įgyvendinti. Vadovauti komisijai pavedama paeiliui kiekvienai konvencijos šaliai dvejus metus jų pavadinimo anglų kalba abėcėlės tvarka. Šios organizacijos tikslas – tobulinti Baltijos jūros regiono aplinkos apsaugos tarptautinę politiką ir Baltijos jūros aplinkos apsaugą reglamentuojančius teisės aktus. Prisijungusios šalys yra įsipareigojusios stabdyti ir panaikinti Baltijos jūros baseino taršą iš visų taršos šaltinių, sumažinti ir, kur įmanoma, panaikinti neigiamą žmogaus veiklos poveikį jūrinei aplinkai.
Lietuva yra pasirašiusi ir ratifikavusi įvairius susitarimus, susijusius su Baltijos jūros apsauga. Tai, pavyzdžiui, Baltijos jūros apsaugos konvencija ir HELCOM veiksmų planas, kurie nustato tikslus ir priemones kovoti su tarša, apsaugoti biologinę įvairovę ir pasiekti gerą ekologinę būklę Baltijos jūroje.
Aplinkos ministerijos informacija
