Naujienos

Balandžio 25 d. VDU Žemės ūkio akademijoje vyko  Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos (LŽHIS) ataskaitinė rinkiminė konferencija, kurios metu aptarta šalies žemėtvarkos ir vandentvarkos politikos situacija, keltas vis labiau aštrėjantis apsirūpinimo jaunais specialistais klausimas, akcentuota dešimtmečiais besitęsianti lėšų skyrimo problema gyvybiškai būtinai kompleksinei  melioracijos statinių rekonstrukcijai.  

Aplinkos ministerija nuo 2025 m. gegužės 1 d. perduoda Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro informacinės sistemos (TPDR) priežiūrą viešajai įstaigai Statybos sektoriaus vystymo agentūrai (SSVA). Iki šiol šias funkcijas vykdė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Balandžio 22 d.  įvyko Gamtos atkūrimo darbo grupės Upių ir ežerų pogrupio susitikimas dėl Nacionalinio gamtos atkūrimo plano (NAP) projekto rengimo. Šio susitikimo metu detaliau pristatyti ES Gamtos atkūrimo reglamento keliami tikslai, susiję su natūralių upių jungčių ir susijusių salpų (žemiausių upės slėnio dalių) natūralių funkcijų atkūrimu bei kitų gėlo vandens ekosistemų atkūrimu, esama situacija, diskutuota apie duomenų spragas bei galimas tikslų įgyvendinimo galimybes.

Aplinkos ministerija iš anksto informuoja medžiotojų bendruomenę, kad nuo ateinančio medžioklės sezono – 2026 m. balandžio 1 d. – medžioti bus galima tik turint skaitmeninį medžiotojo bilietą, o popieriniai bilietai nebegalios.  Šiuo metu rengiami tai numatantys teisės aktai.

Ar daugiabučio namo techninė priežiūra atliekama tinkamai, kiek energijos sunaudoja namas, ar pastatą tikslinga renovuoti? Į šiuos ir kitus svarbius klausimus padės atsakyti šių metų pabaigoje pradėsianti veikti Pastatų duomenų banko informacinė sistema.

Šiuo metu galiojantis kvietimas daugiabučių namų renovacijai siekiant B ir aukštesnės energinės klasės naudojant įprastinę arba atnaujinimo skydais technologiją  sulaukė  24 paraiškų 28,3 mln. eurų sumai. Dar 537 senos statybos daugiabučių, kurių butų savininkai pritarė renovacijai, rengiami investicijų planai.

Miško žemė Lietuvoje turi ypatingą apsaugos statusą. Žemės plotą pripažinus mišku/miško žeme ir jį įtraukus į valstybinę miškų apskaitą, jis yra skirtas miškui auginti ir jokia kita veikla jame negalima. LR Miškų įstatymas nustato, jog miško žemė – tai apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, siauros – iki 10 metrų pločio – inžinerinių tinklų (įskaitant laikomų kilnojamaisiais daiktais) ir jų apsaugos zonų, taip pat dviračių ir pėsčiųjų takų užimamos žemės juostos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.

Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į gautas pastabas ir pasiūlymus  pirmojo derinimo metu, parengė ir suinteresuotoms institucijoms pakartotinai teikia derinti Žemės, Žemės reformos ir Vietos savivaldos įstatymų pataisas, numatančias visos valstybinės žemės perdavimą savivaldybėms ir valstybinės žemės sklypų nuomos, panaudos sutarčių sudarymo funkcijas perduoti vykdyti ne savivaldybių taryboms, o merams.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia įmones, atlikusias privalomą energijos vartojimo auditą, teikti paraiškas dotacijoms ir investuoti į priemones, didinančias energijos vartojimo efektyvumą. Paramai iš viso numatyta skirti 6,63 mln. eurų Klimato kaitos programos lėšų.  Paramos priemonė skatins įmones diegti apšvietimo, šildymo sistemos ar technologinių procesų įrangą, įgyvendinant energijos vartojimo audito ataskaitoje nurodytas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones. Parama prisidės prie įmonių konkurencingumo didinimo, racionalaus energijos vartojimo bei klimato kaitos švelninimo tikslų įgyvendinimo.

Europos Komisija kartu su Europos urbanistine iniciatyva (EUI) kviečia dalyvauti viename svarbiausių miestų plėtros politikos renginių Europoje – „Miestų forume 2025“, kuris vyks šių metų birželio 17–19 dienomis Krokuvoje (Lenkija).

Balandžio 15 d prasidėjo žemės ūkio naudmenų deklaravimas. Aplinkos ministerija ragina ūkininkus atsakingai deklaruoti žemės plotus, prieš tai pasitikrinti jų paskirtį patvirtintų natūralių pievų, pelkių ir šaltinynų žemėlapiuose. 

Pavasariui įsibėgėjant, daugelio mintys sukasi apie daržą, sodą ir šiltnamį, nes tai  – ne tik patogi priemonė užsiauginti derlių, bet kartais ir objektas, dėl kurio kyla klausimų: ar šiltnamiui reikia statybą leidžiančio dokumento (SLD), kokiais atvejais  šiltnamis laikomas statiniu ir kokie reikalavimai tuomet taikomi.  Tačiau yra plika akimi beveik nematomas, bet labai reikšmingas veiksnys, dėl kurio žemės ūkio rezultatai šiandien nėra tokie aukšti, kokie galėtų būti, o ištikus dienai X į sektorių dedami lūkesčiai gali neišsipildyti. Tai – dar sovietmečiu, praėjusio amžiaus  6-7 dešimtmečiais, įrengtos ir šiuo metu vos befunkcionuojančios melioracijos sistemos, kurioms kompleksinė rekonstrukcija būtina nedelsiant – ekspertai įspėja, kad dar ilgesnis trypčiojimas turės fatališkų pasekmių. 

Lietuvos žemės ūkis – vienas sparčiausiai modernėjančių, robotizuojamų bei skaitmenizuojamų sektorių, sukuriantis penktadalį eksporto ir užimantis reikšmingą vietą mūsų valstybės ekonomikoje. Dabartinėje geopolitinėje situacijoje sektoriaus svarba dar išauga, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą bei  aprūpinti gyventojus vietoje pagamintu maistu ekstremalių situacijų atvejais.  Tačiau yra plika akimi beveik nematomas, bet labai reikšmingas veiksnys, dėl kurio žemės ūkio rezultatai šiandien nėra tokie aukšti, kokie galėtų būti, o ištikus dienai X į sektorių dedami lūkesčiai gali neišsipildyti. Tai – dar sovietmečiu, praėjusio amžiaus  6-7 dešimtmečiais, įrengtos ir šiuo metu vos befunkcionuojančios melioracijos sistemos, kurioms kompleksinė rekonstrukcija būtina nedelsiant – ekspertai įspėja, kad dar ilgesnis trypčiojimas turės fatališkų pasekmių.