Prof. Petras Punys

VDU Žemės ūkio akademija

 

Jau kurį laiką verda aštri diskusija dėl AB Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) planų koreguoti Neries upės vagą bei pritaikyti ją laivybai. Dėl galimų šios idėjos neigiamų pasekmių  gamtai poziciją viešai išdėstė Vilniaus universiteto  dalis akademinės bendruomenės, kuriai  pritarė Gamtos tyrimo centro mokslininkai, taip pat kelios  nevyriausybinės organizacijos.  Remiantis jų  nuomonėmis, Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) 2025-tųjų kovo mėn. buvo surengtas seminaras-diskusija. LMA vadovybės paskelbtoje rezoliucijoje  besąlygiškai pritarta ekoaktyvistams.  Tačiau hidroinžineriai,  atstovaujantys  Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungai (LŽHIS), šiai rezoliucijai   nepritarė. Jų argumentai buvo išdėstyti viešojoje erdvėje.

Diskusija dar labiau paaštrėjo Aplinkos apsaugos departamentui (AAD)  sustabdžius 2023–2024 metais savivaldybių užsakymu VVKD vykdytus  Nemuno  vidurupio (Druskininkų – Alytus ruože) upės vagos tvarkymo darbus laivakeliui pagerinti. Dėl galimai atliktų neteisėtų upės gilinimo darbų (vietoje planuoto valymo) buvo nustatyta didelė žala Nemuno upei,  tyrimo medžiaga perduota prokuratūrai.

Šiame kontekste  Seimo   Aplinkos apsaugos komitetas 2025 m. gruodžio 3 d. organizavo konferenciją „Nemunui – milijoninė žala: kas prisiims už tai atsakomybę ir ko imsimės apsaugodami Nerį?“  Pagrindinis renginio tikslas – suteikti pagrindą Nemuno  vidurupio  (aukščiau Kauno) ir Neries upės išbraukimui  iš  valstybinių vidaus vandens kelių sąrašo. Šiam  tikslui pasiekti vykdoma ir aktyvi lobistinė  veikla.

Laivyba Nemuno vidurupyje vyko!

Apžvelgdami konferencijos „Nemunui – milijoninė žala: kas prisiims už tai atsakomybę ir ko imsimės apsaugodami Nerį?“  turinį, pirmiausia norime pabrėžti, kad renginyje nebuvo pageidaujami hidrotechnikos, hidrologijos bei laivybos ekspertų  pranešimai (išskyrus pasisakančiuosius VVKD atstovus).  Tai buvo išimtinai vienos nuomonės  renginys akcentuojant, kad  visi šalies mokslininkai, tarp jų hidroinžinieriai,  palaiko jų užmačias. Nesant galimybės susipažinti su AAD mokslininkams užsakyta tyrimų medžiaga (autoriui jos paprašius, atsakyta kreiptis į prokurorus), bei iš pranešėjų demonstruotų pateikčių arba jų žodinių pasisakymų ne  visada įmanoma suprasti  tyrimų metodiką ir rezultatus. Autorius neanalizuoja VVKD atliktų Nemuno  vidurupio laivybos vandens kelio batimetrinių (vandens gylių) duomenų tikslumo bei  nesprendžia valymo ar kasimo darbų  teisėtumo bei galimai padarytos  žalos. Nemuno vidurupio ruožas (pagal hidrografiją, o  pagal valstybės ribas – aukštupys) nuo Kauno  HE iki Juodosios Ančios  upės yra valstybinės reikšmės vidaus vandens kelias. Konferencijos pranešėjų  bei dalies  aplinkosaugos politikos formuotojų nuomone,  šis ruožas praeityje nebuvo laivuojamas ir nebuvo  atliekami vagotvarkos darbai. Tai netiesa. Nors mūsų valstybei jos gyvavimo laikotarpiais šis laivybos kelio ruožas nebuvo prioritetinis lyginant  su Nemuno žemupiu (nuo Kauno HE). Nemuno ties Druskininkais  ruožas  po Pirmojo pasaulinio karo  buvo okupuotas, beveik pusė Neries upės taip pat. Sovietmečio pradžioje  pastatyta Kauno HE  užtvanka užkirto kelią laivybai. Nors buvo grandiozinių planų  padaryti giliavandenį laivų kelią per Nemuną sujungiant  Juodąją  ir  Baltijos jūras.

Rašytiniai šaltiniai rodo (V. Merkys, VDU hidrotechnikos katedra, 1934), kad   iki Pirmojo pasaulinio  karo, rusų ir vokiečių okupacinės valdžios aktyviai darbavosi Nemuno viduriniame ruože. Buvo identifikuotos kliūtys, trukdančios laivybai: akmens ir stambaus žvyro rėvos, smėlio seklumos ir atskiri dideli akmenys. Ruože Liepliūnai–Karmelitai  (ilgis 259 km) prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo šalinami iš vagos tik trukdantys laivininkystei akmenys.  Rusų carinė valdžia iki Pirmojo pasaulinio karo atliko šio ruožo (212 –556 km nuo žiočių) reguliavimo darbus 10 seklumų. 1884–1918 metų laikotarpiu  pagerinta Nemuno vaga 15 vietų, bendrasis ilgis – 25,8 km. Pastatytos bunos, dambos, dugniniai slenksčiai, sustiprinti krantai, išimta iš vagos apie 4000 m3 akmenų. Tačiau laikui bėgant šie statiniai sunyko, upė natūralizavosi.  Dabartiniu metu vykdant  vagotvarkos darbus šiame ruože VVKD, tikėtina, neturėjo finansinių išteklių tokiems hidrostatiniams  įrengti. Ekoaktyvistai dažnai mini žymų  prieškario hidrologijos, hidrometrijos profesorių S. Kolupailą, kuris  registravo upių rėvas ir tarsi priešinosi vandens kelio įrengimui.  Priešingai – šis hidro- mokslo patriarchas  skatino naudoti upių vandenis šalies ekonominei gerovei stiprinti.

VVKD yra inicijavusi įspūdingo  laivų šliuzo per Kauno HE užtvanką statybos  projektinius pasiūlymus,  atkuriant ištisinę laivybą  Nemunu. Šliuzo statyba netenka prasmės, jei upės   vidurupyje nėra valstybinės reikšmės  vandens kelio. Apie tai viešojo visuomenės intereso gynėjai  nepagalvoja.  Nemunas yra tarptautinė upė, ji turi būti laivuojama be kliūčių kaip  ir  vykti laisva žuvų migracija. Iš tikrųjų, šiuo metu vidurupyje krovininė laivyba beveik nevyksta. Panaši padėtis Nemune Baltarusijoje, išskyrus puoselėjamą pramoginę laivybą.

Bioįvairovės tyrimai neatspindi realybės ilgalaikiu laikotarpiu

Mokslininkai atliko žuvų,  bestuburių, moliuskų gausos tyrimus Nemune bei palygino skirtumus tarp natūralių Nemuno rėvų ir išgilintų atkarpų ties Alytumi, kur buvo sunaikintos pagrindinės rėvų dalys. Buvo nustatyti skirtumai tarp natūralių ir nukastų ruožų, jie yra žymūs.  Objektyvumui pagrįsti,  po metų kitų tyrėjai turėtų atlikti pakartotinius tyrimus. Tyrėjai  užsakovui AAD  turėjo paaiškinti apie tokių tyrimų ne reprezentatyvumą – juk tai ne brakonieriaus  nudurta žeberklu lydeka. Iš tiesų lokalūs pokyčiai trumpame upės ruože atsistato po ilgesnio laiko, nes bet  kokioje statybvietėje ekosistemos sutrikdomos, palyginti su neliesta teritorija. Mokslo įrodyta, kad  daugelio atveju ekosistemos yra atsparios.

Nemuno tėkmės hidraulika ir  hidrologija – vertinimui būtinos žinios

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto surengtoje konferencijoje nebuvo nė vieno pranešimo, kurie kiekybiškai vertintų hidraulinio, hidrologinio režimo pokyčius, atlikus tariamus upės perkasimo darbus.  Hidrologinis  režimas  yra vienas pagrindinių rodiklių, kuris kartu su morfologija apsprendžia upės  fizinės būklės gerovę.  Pateikiami abstraktūs vertinimai  „pakeista upės vaga, kranto linija“. Yra įrodyta, kad  Nemuno atkarpose kranto linija natūraliai kasmet migruoja iki 5 m.  O kiek ji pasikeitė  atlikus VVKD darbus,  kiek nukrito vandens lygis upėje pagilinus jos dugną? Nepateikta. Ar tai turėjo įtakos upės vandens tėkmei ir kokiame ruože? O atsakymas, ar yra reikšmingas hidrologinio režimo pažeidimas,  bus reikalingas teisėsaugai. Be abejo, išvada šiuo atveju nėra lengva, nes reikalingas upės tėkmės hidrodinamikos modeliavimas. Apytiksliai galima pasakyti, kad dėl šio laivakelio įrengimo, akmenų pašalinimo upės vandens lygio pažemėjimas statybos ruože būtų išreikštas centimetrais.

VVKD prieš atlikdama darbus  ir po jų parengė batimetrinius planus (upės ruožo dugno „nuotrauka“ – vandens gyliai) ir pateikė AAD.  Anot konferencijos pranešėjo, sulyginus šiuos planus rastos upės zonos pernelyg daug išgilintos, nei leidžiama pagal galiojančius teisės aktus, o  laivakelio  plotis  yra  gana tikslus.  VVKD teigė, kad šiais planais negalima pasitikėti dėl   vandens gylių  matavimo paklaidų, o pranešėjai suabejojo  profesionalaus  hidromodeliuotojo pateikta išvada.  Teorijoje projektinis vandens lygis yra fiksuota,  pastovi reikšmė, tačiau realybėje to  nėra. Pavyzdžiui, dėl vandens augalijos gausos  vandens  tėkmėje.  Tyrimai  rodo, kad Nemune  vandens augalai, lyginant su  vagos tėkme be augalų, esant tam pačiam debitui, pakelia vandens  lygį 40 cm  ir daugiau. O pranešėjai akcentuoja antraeilę 2 cm  echoloto gylio matavimo paklaidą.  Be to, žemiau Druskininkų upėje  jaučiamas Gardino  HE  sukeliamas vandens lygių  svyravimas.

Visi gerai žino, kad  upės dugno gilinimas vandens keliui sudaryti yra netvarus. Upės tėkmė, transportuodama nešmenis pagilintas vietas  greitai užneša, dugnas atsistato į pradinę padėtį.  VVKD išmanydama tėkmių hidrodinamiką, kai kuriose vietose tėkmėje supylė upinio  grunto juostas, kurios  tarsi atlieka bunų funkcijas – neleidžia  farvateriui užsinešti nešmenims. Tai yra pažangus, ekonominis sprendinys, išvengiant dažnų upės dugno nuosėdų valymo.  O štai  ne specialistai tame mato blogybę – antrinę dugno eroziją, progresuojantį vagos savaiminį gilėjimą. Tai yra tėkmės hidrodinamikos dėsnių paneigimas – susidarius  savigrindai dugnas negilėja (jei nėra žymių potvynių). Esant silpnesniam  upės  dugnui, jį galima sustiprinti  stambesne iškasto upinio grunto  frakcija, kaip daroma Europos vandens keliuose.

Nemuno vagos morfologiniai pokyčiai – nevienareikšmiški

Konferencijos metu Nemuno geomorfologijos apžvalga pradėta nuo toli – šalies upių, įskaitant ir Nemuną susidarymo raidos, kuri vystėsi nuo ledynmečių  prieš  keliasdešimt tūkstančių metų ir žymiai anksčiau. Tačiau tai neturi jokio tiesioginio ryšio su dabartiniu projektu. Buvo apžvelgtos  nevienareikšmės  sąvokos  bei  pateikta vandens telkinių valymo granuliometrinių savybių reguliavimo teisės aktų apžvalga.

Pateikti teoriniai dugno vagos pokyčių (pvz.,  išplovimai) veiksniai, enciklopedinės nuolydžių, tėkmės greičių vertės, parodyta histograma. Tai aprašomieji dalykai, be konkrečių kiekybinių charakteristikų nešmenims, dugno išplovimui skaičiuoti, nepritaikytų  tyrimų vietose, pavyzdžiui, kokie yra galimi natūraliai išplaunamos  dugno vagos gyliai, koks yra nešmenų kiekis šiame ruože? Kaip greitai  tėkmė atstatytų išgilintas dugno vietas?  Manome, kad  tyrimo metu   nebuvo sudarytas Nemuno tėkmės  hidrodinaminis modelis, kuris įvertintų kiekybiškai  dugno morfologinius pokyčius. Modeliavimas yra privalomas hidroinžinerijos ir  PAV projektams. Jam sudaryti   būtini specifiniai  įgūdžiai ir ištekliai.

Upės vagos dugnas priklausomai nuo vietos sąlygų kinta įvairiai – aukštėja ar žemėja. Tarkime, Nemune ties Kaunu vagos dugno savigrindos matavimais nustatyta, kad po 1958 m. potvynio  Nemuno dugnas pagilėjo reikšmingai –  daugiau nei 2 m. Per 1979 metų potvynį – dar apie 1 m. Šis upės dugno pažemėjimas nebuvo  vien  gamtinio proceso pasekmė – prisidėjo ir antropogeniniai veiksniai. Neteko aptikti tyrimų rezultatų, kad šios dugno deformacijos turėjo  neigiamų pasekmių Nemuno ekosistemoms, išskyrus statiniams  ir upės aplinkai.

Konferencijos metu buvo akcentuojama, kad atliekant darbus iš  Nemuno vagos pašalinti mistiniai  ledynmečio akmenys.  Ar dėl to kyla didelė problema, jei jie iš Nemuno vagos buvo iškelti ir patraukti į šoną? Ar dėl to pažeistas hidromorfologinis  režimas? Nemuno upė  dabar yra sąlyginai tiesi. Senovėje upės vaga buvo vingiuota su atšakomis, ne tokia, kokia yra dabar. Jos vaga šimtmečiais  laivybos tikslams  buvo tiesinama, iškasami ar net sumetami akmenys, siekiant sustabdyti priešus. Tie dešimtys ir daugiau tūkstančių kubų akmenų buvo ištraukiami rankomis, panaudojant žmogaus ar arklių jėgą. Ant krantų šių akmenų neliko, juos žmonės suskaldė ir panaudojo kitoms reikmėms.

Neatsižvelgiama  į šimtmetį kauptus hidrologinius duomenis

Ekoaktyvistai,  siekdami sustabdyti Neries vandens kelio modernizavimą,  motyvuoja mažėjančiu  upės vandeningumu.  Jų nuomone, Neries upė dėl vykstančio spartaus klimato atšilimo senka, o dar mūsų valstybės  Rytų kaimynas „siurbia“ jos vandenį ir „užpykęs“ gali visiškai nutraukti Neries tėkmę. Tad  perspektyvoje laivybai Neryje   truktų vandens, todėl ją vystyti netikslinga.

Iš tikrųjų, nebelikus didelių pavasario potvynių šalies upės stipriai pasikeitė. Jų vaizdas sausmetį  yra blogas.  Iš pirmo žvilgsnio, pažvelgus vasarą į Neries upę,   susidaro įspūdis, kad upė seklėja. Tačiau LHMT istorinių vandens lygių metinių didžiausių nuosėkių duomenų (beveik 100 metų trukmės) analizė rodo, kad  Neryje ties Vilniumi vandens lygiai sausmečiu nemažėja. Panaši situacija yra Neryje ties Jonava. Matematiškai tai patvirtina testai – pastaruosius  tris dešimtmečius nėra  aiškaus šių vandens lygių žemėjimo trendo.

 

Pav. Žemės ūkio akademijos  Vandens inžinerijos studijų programos studentai atlieka hidrometrijos praktiką Dubysoje ir  Nemune (VVKD).

Pav. Nemuno vandens kelias žemiau Kauno: iškastas upinis gruntas ir bunų eilės (sausmečiu)

 

Pav. Metų mažiausi vandens lygiai   Neryje  ties Vilniumi (sudaryta pagal LHMT  duomenis)