Vilniuje praėjusią savaitę 3 dienas vyko konferencija „Miestų misija“. Tarptautinio renginio tema – „Pasitelkiant miestų sėkmę: kovos su klimato kaita stiprinimas iki 2030 m.“ Renginyje susirinko beveik tūkstantis ES ir kitų šalių politinių lyderių, miestų planuotojų bei ekspertų iš 112 miestų, kuriems svarbūs tolimesni žingsniai siekiant neutralumo klimatui.
Konferencijoje dalyvavęs aplinkos ministras Povilas Poderskis dalijosi Lietuvos patirtimi kurti tvarius, aplinkai draugiškus ir žmonėms patrauklius gyventi miestus.
„Džiaugiuosi, kad du Lietuvos miestai – Vilnius ir Tauragė – dalyvauja ES misijoje „Iki 2030 m. – pažangieji neutralaus poveikio klimatui miestai”. Dviejų Lietuvos miestų dalyvavimas šioje misijoje parodo, kad mes galime būti Europos lyderiais, kovojant su klimato kaita. Esame pasiryžę visokeriopai remti šiuos miestus kaip gerosios praktikos pavyzdžius visai mūsų šaliai”, – diskusijoje teigė P. Poderskis.
Pasak aplinkos ministro, labai svarbu, kad Vilnius ir Tauragė, jau įvertinti tarptautiniu mastu, imtųsi lyderystės klimato kaitos srityje, įkvėptų savo pavyzdžiu ir bendradarbiautų su kitais Lietuvos miestais. Šis progresas svarbus, nes artimiausiu metu klimato kaitos uždaviniai tik didės, jeigu bus patvirtinti ambicingesni 2040 m. tikslai Šiandienos nacionaliniai iššūkiai – tokie kaip saugumo stiprinimas ar energetinės nepriklausomybės užtikrinimas – reikalauja daug dėmesio ir išteklių, todėl vietos savivaldos lyderystė klimato srityje tampa dar reikšmingesnė.
Šiuos du miestus atrinko Europos Komisija, įgyvendindama ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizon 2020“. Iš 377 Europos miestų pretendentų buvo atrinkti 112. Šios misijos tikslas: siekti, kad iki 2030 m. miestai taptų klimato požiūriu neutralūs ir išmanūs, sumažinant išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas.
Anot ministro, centrinės valdžios institucijos turi padėti miestams greičiau ir paprasčiau įgyvendinti ekologiškus sprendimus ir panaikinti pasenusias taisykles ir perteklinę biurokratiją. „Turime nepamiršti, kad siekis tapti klimatui neutralia šalimi šiandieninėje geopolitinėje situacijoje susijęs ir su energetine nepriklausomybe: atsisakydami iškastinio kuro prisidedame prie Lietuvos ekonominio ir geopolitinio stabilumo. Be to, žalioji transformacija yra nauja ekonomikos augimo ir konkurencingumo strategija. Tai galimybė modernizuoti mūsų pramonę, mažinti iškastinio kuro importą iš trečiųjų šalių, kurti ateities darbo vietas. Tokia žalioji pertvarka mums suteikia galimybę kvėpuoti švaresniu oru, dėl to gerėja žmonių sveikata, patrauklesnėmis tampa viešosios erdvės, gerėja miestiečių gyvenimo kokybė“, – teigė P. Poderskis.
Ministras diskusijoje teigė, kad šiuo metu savivalda pati turi pakankamai galimybių kurti švaresnius ir gyventojams patrauklesnius miestus, gali dėl to konsultuotis su vietos bendruomenėmis. Aplinkos ministerija yra sudariusi savivaldybių vertinimo aplinkosaugos srityje kriterijus, o pačios savivaldybės jau trejetą metų dalyvauja ministerijos rengiamame žaliausių savivaldybių konkurse.
Aplinkos ministerijos informacija
