Balandžio 25 d. VDU Žemės ūkio akademijoje vyko  Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos (LŽHIS) ataskaitinė rinkiminė konferencija, kurios metu aptarta šalies žemėtvarkos ir vandentvarkos politikos situacija, keltas vis labiau aštrėjantis apsirūpinimo jaunais specialistais klausimas, akcentuota dešimtmečiais besitęsianti lėšų skyrimo problema gyvybiškai būtinai kompleksinei  melioracijos statinių rekonstrukcijai.  

Konferencijos metu išrinkta nauja per 850 narių vienijančios organizacijos taryba bei priimta rezoliucija, kurioje valdžios institucijos raginamos šalinti kliūtis žemėtvarkos ir hidrotechninės statybos sektorių sklandžiai veiklai. 

 Naująja LŽHIS prezidente išrinkta aktyvi visuomenininkė, ilgametę praktinio darbo patirtį sukaupusi žemėtvarkos specialistė, UAB “Pasoda” vadovė Lijana Ramonaitienė. 

Konferencijos metu visuotiniu pritarimu priimtas sprendimas dviem Sąjungos nariams – Reginai Samuolienei ir Vitui Damulevičiui – suteikti Nusipelniusio LŽHIS nario vardą.  

 

Pastaruosius dvejus metus LŽHIS prezidento pareigas ėjęs dr. Vilimantas Vaičiukynas tardamas įžanginį žodį atkreipė dėmesį, kad profesinius interesus atstovaujanti ir ilgametes veiklos tradicijas puoselėjanti organizacija vienija įvairių sričių specialistus: mokslininkus, projektuotojus, rangos darbus atliekančius inžinierius, matininkus, geodezininkus, viešojo sektoriaus darbuotojus. Vienas svarbiausių Sąjungos uždavinių – aktyviai dalyvauti  naujų teisės aktų kūrimo procese. „Lūkesčiai ne visada išsipildo, tačiau mūsų tikslas ne laukti „iš viršaus“ nuleidžiamų sprendimų, bet būti aktyvias atstovais prie politinių derybų stalo“, – kalbėjo V. Vaičiukynas.  

Jis taip pat akcentavo aštrėjančią problemą darbo rinkoje dėl jaunų specialistų, įgijusių žemėtvarkos ir hidrotechninės statybos inžinerijos krypčių išsilavinimą, trūkumo. „Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje jaunimas nenoriai renkasi nelengvas inžinerijos studijas. Tačiau nebus studentų, nereikės ir dėstytojų, o parengti naują  ekspertą mokslininką užtrunka 10-15 metų“, – su nerimu kalbėjo V. Vaičiukynas, primindamas, kad labiausiai motyvuotiems VDU Žemės ūkio akademijos ir Kauno kolegijos studentams LŽHIS taryba yra priėmusi sprendimą skirti skatinamąsias stipendijas.  

LŽHIS vadovo  žodžius papildė ir renginyje dalyvavęs Seimo Kaimo reikalų komiteto atstovas prof. Viktoras Pranckietis, taip pat akcentavęs, kad ateityje išlaikyti profesines žinias bei kompetencijas labai svarbu. Kartu Seimo narys negailėjo pagyrimo žodžių LŽHIS, gebančiai iki šiol išlaikyti savo gyvybingumą, aktyviai veikti bei megzti bendradarbiavimo ryšius. 

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė prognozavo, kad specialistų rengimo situacija bendromis pastangomis pamažu turėtų keistis į gerą. Studijas jau pradėjo grupė būsimų žemėtvarkos bakalaurų, kasmet surenkamos studijų programų „Žemėtvarka“ ir „Hidrotechninės statybos inžinerija“ magistrantų grupės. Teigiamų pokyčių tikimasi ir atnaujintoje bakalauro studijų programoje „Vandens inžinerija“.  

VDU ŽŪA konferencijos dalyviams A. Miceikienė taip pat priminė, kad minint Akademijos šimtmečio jubiliejų ir aktyviai prisidedant alumnams, Akademijos muziejuje atnaujinta Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechninės statybos inžinerijos studijų, mokslo bei praktinės veiklos raidą atspindinti ekspozicija. 

LŽHIS suvažiavime siūlymais bei gerąja patirtimi, kaip būtų galima spręsti melioracijos sektoriaus finansavimo klausimą, dalijosi Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos vadovas Andrius Marinas. Jis apgailestavo, kad patiems organizacijos nariams stinga aktyvumo, todėl, A. Marino žodžiais, sunku tikėtis būti girdimiems išorėje, kai bendruomenės įsitraukimas mažėja. 

„Mūsų asociacijos tikslas sukurti tvarką, kuri leistų nuosekliai ir stabiliai judėti pirmyn ne vieną Seimo kadenciją, o dešimtmečius, nes be sklandžiai veikiančios melioracijos sistemos nebus nei žemės ūkio produkcijos derlių, nei tvarios regionų plėtros, nei efektyvių klimato valdymo priemonių“, – teigė A. Marinas, pastebėjęs, kad baigiantis praėjusio Seimo kadencijai Žemės ūkio ministerija visuomenės svarstymui pateikė parengtą Melioracijos fondo įstatymo projektą, kuriam žemdirbiai turi daug pastabų. Tačiau Kauno rajonas šalyje tapo pavyzdžiu, kaip Melioracijos fondai gali būti steigiami ir kompleksiniai darbai kadastrinių vietovių apimtimis vykdomi savivaldybių lygmenyje. 

„Šiuo metu inicijuojame Savivaldos melioracijos fondo rėmimo programą ir siekiame, kad lėšos, kuriomis ŽŪM būtų prisidėjusi prie valstybinio Melioracijos fondo, būtų skiriamos savivaldybėms“, – paramos melioracijai mechanizmo idėją komentavo A. Marinas. 

LŽHIS narius dominančią situaciją po vykusios reformos Nacionalinėje žemės tarnyboje apžvelgė šios įstaigos direktoriaus pavaduotoja Irina Urbonė, priminusi, kad nemaža dalis žemės patikėjimo teise bei funkcijų po reformos perėjo savivaldybėms. NŽT šiuo metu siekia racionaliausiu būdu įveiklinti valstybinę žemę bei gerinti klientų aptarnavimo kokybę.  

Veikla organizuojama centralizuotai skirstant užduotis, žemės tvarkymo ir administravimo specialistus įtraukiant į konsultacijų teikimą bei skaitmenizuojant pagrindines paslaugas. NŽT siekis – mažinti biurokratinę naštą, sutrumpinti žemėtvarkos planavimo procesus. NŽT atstovė ragino profesinę bendruomenę aktyviai dalyvauti pokyčiuose bei teikti savo pasiūlymus. 

VDU ŽŪA ekspertų tyrimais grįstų įžvalgų, ypač aktualių hidrotechninės statybos  specialistams ir šios srities politikos formuotojams, pateikė VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros doc. dr. Raimondas Šadzevičius. Ieškant lėšų šaltinių jis ragino rekonstruojant užtvankas skatinti bendradarbiavimą tarp hidrotechnikos statinių savininkų ir hidroenergetikų bei kurti koncesijas, iš kurių naudos turėtų ir regionų savivaldybės. Mokslininkas pateikė ir akivaizdžius duomenis, kiek prailgėja užtvankų gyvavimo ciklas jas laiku remontuojant. „O jei nudėvėjimas pasiekia 60 proc., tokio statinio rekonstruoti jau neapsimoka, nes remonto išlaidos viršys naują statybą“, – reziumavo R. Šadzevičius. 

LŽHIS konferencija vieningu balsavimu teigiamai įvertino ataskaitinio laikotarpio veiklos ataskaitą, kurioje akcentuota, kad Sąjunga aktyviai diskutuoja su valdžios institucijomis, siekdama profesinei bendruomenei aktualių problemų sprendimų, rengia profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursus, į kuriuos renkasi žemėtvarkos ir hidrotechnikos specialistai iš visos Lietuvos. LŽHIS  puoselėja savo organizacijos tradicijas, kasmet vasaros pradžioje visus savo narius sukviečia į turiningą Profesinę šventę. Šiemet ši šventė vyks birželio 7 d. Zalensų kaimo turizmo sodyboje Kauno r.  

Taip pat vieningu balsavimu LŽHIS suvažiavimas priėmė rezoliuciją su joje išdėstytais reikalavimais valdžios institucijoms. Šių reikalavimų įgyvendinimas padėtų užtikrinti sklandžią žemėtvarkos ir hidrotechninės statybos specialistų profesinę veiklą bei prisidėtų prie darnios mūsų valstybės raidos. 

LŽHIS informacija