Vietovardžiai – vienas iš materialiojo kultūros paveldo elementų. Jie yra svarbus tautos, kalbos paveldo elementas, dažnai išliekantis net po to, kai išnyksta kalba ir tauta, iš kurios jis kilęs. Apie vietovardžių kartografavimo darbus Valstybiniame žemėtvarkos institute, tų darbų svarbą ir išliekamąją vertę rašinys “Vietovardžių kartografavimas”.

*                       *                       *

Spalio 13-15 d. Gdanske (Lenkija) vyko jubiliejinė dešimtoji tarptautinė Lenkijos hidroenergetikos konferencija HYDROFORUM 2021. Ji buvo skirta aptarti esamą hidroenergetikos padėtį ir plėtros galimybes, įskaitant aplinkosaugos, politinius, mokslo ir inovacijų klausimus ne tik Lenkijoje, bet ir visame regione. Tradicija tapusioje konferencijoje buvo paliesti ir su vandens išteklių valdymu bei laivyba susiję klausimai. Apie tai rašinys “Tarptautinėje hidroenergetikos konferencijoje”.

 

*                       *                        *

Vis dažniau diskutuojama dėl užtvankų poreikio Lietuvai. Šiandien yra daug įvairių nuomonių: vieni siūlo griauti, kiti nori išsaugoti. Į šį klausimą mėgins atsakyti UAB „Aplinkos inžinierių grupės“, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos hidrobiologų draugijos ir Aplinkos ministerijos rengiama studija.

„Žemėtvarka ir hidrotechnika“ pasidomėjo, kokia šiuo klausimu VDU Žemės ūkio akademijos specialistų ir mokslininkų nuomonė. Ją ir pateikiame rašinyje “Rengiama užtvankų įvertinimo studija”.

*                         *                      *

Pokario Lietuvoje žemėtvarkos darbus vykdė Lietuvos žemės ūkio ministerijoje įkurtas Dirvožemio apsaugos ir gerinimo bei žemės fondo apskaitos ir naudojimo operatyvinis sąstatas. Siekiant, kad žemėtvarkos darbai būtų sukoncentruoti vienoje įmonėje, galinčioje aprėpti visus respublikos rajonus, 1961 m. gegužės 24 d. Ministrų Tarybos nutarimu prie Žemės ūkio ministerijos įsteigtas Žemėtvarkos projektavimo institutas, pavadinant jį Respublikiniu žemėtvarkos projektavimo institutu. Į Institutą perėjo dirbti Žemėtvarkos valdybos operatyviniai darbuotojai. Instituto administracija ir dalis gamybinių skyrių buvo Vilniuje, o atitinkamas gamybines funkcijas atliekantys kiti skyriai – Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje. Per šešiasdešimtį metų ši įmonė ne kartą keitė pavadinimą, jos specialistai atliko daugybę reikšmingų Lietuvai darbų. Apie tai pasakojimas “VĮ Valstybės žemės fondui – 60”.

*                         *                         *

Architektas ir kraštovaizdžio architektas doc. dr. Liucijus Albertas Dringelis gimė Varėnoje. 1950 m. baigė Merkinės vidurinę mokyklą, 1956 m. – Kauno politechnikos institutą, įgydamas architekto specialybę. Dirbo Žemės ūkio statybos projektavimo institute, Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filiale grupės vadovu, Lietuvos žemės ūkio akademijos vyr. dėstytoju. L. Dringelis nuolat dirbo Lietuvos statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institute aspirantu, mokslo darbuotoju, sektoriaus vedėju. Pastaruoju metu– architektūros ir kraštovaizdžio architektūros veteranas, emeritas rūpinasi jo širdžiai ir dvasiai mielais ir rūpimais Kauno Karo muziejaus sodelio, Linkuvos miestelio kraštovaizdžio tvarkymo, istorijos įamžinimo reikalais. Šiais metais L. Dringelis švenčia 90 metų jubiliejų. Apie tai rašinys “Jis projektavo Lietuvos žemės ūkio akademijos
urbanistinį kompleksą”.

TURINYS:

  1. Vasiliauskaitė. Apžvelgiame nuotraukų konkursą………………………………… 2

ŽEMĖTVARKA, KRAŠTOTVARKA

  1. Ragauskas. Vietovardžių kartografavimas…………………………………………… 6
  2. Survila. Vietovardžiai, susiję su žemėtvarka ir žemėvalda………………….. 10
  3. Aleknavičius. Žemės reformos problemos………………………………………….. 14

HIDROTECHNIKA, MELIORACIJA

  1. Zubrus. Numatytos renatūralizuoti upės…………………………………………….. 24

KONFERENCIJOS, SEMINARAI

  1. Kasiulis. Tarptautinėje hidroenergetikos konferencijoje………………………. 32

NUOMONĖS

  1. Vaičiukynas, V. Damulevičius. Rengiama užtvankų įvertinimo studija. 39

JUBILIEJUS

  1. Račas. Lietuvos melioracijos įmonių asociacijai – 30………………………….. 42
  2. Zinkevičienė. VĮ Valstybės žemės fondui – 60…………………………………… 46
  3. Vaičiukynas. Statybos inžinieriai mini veiklos 25-metį………………………. 51

APLINKOSAUGA

  1. Vasiliauskaitė. Klimatas šylasparčiau, nei mokslininkų prognozuota….. 53

ISTORIJA

  1. Survila. Žemės melioravimas 1970, 1971 metais………………………………… 56

ŽMONĖS IR DARBAI

  1. Vasiliauskaitė. Mylėti darbą – didelė laimė……………………………………….. 62
  2. Žūkienė. Bendrovės sėkmės laidas – jos darbuotojai………………………….. 67
  3. Deveikienė. Jis projektavo Lietuvos žemės ūkio

akademijos urbanistinį kompleksą ………………………………………………………….. 71

LAISVALAIKIS

  1. Vasiliauskaitė. Skaitymas paskatino kolekcionuoti…………………………….. 75

SVEIKINAME……………………………………………………………………………………… 78

PRISIMINIMAI

  1. Krištaponis. Ėriškių kaimo išskirstymas į vienkiemius……………………….. 81

BIBLIOGRAFIJA

  1. Deveikis. Straipsniai apie kraštovaizdžio architektūrą …………………………. 85

TAI ĮDOMU

  1. Vasiliauskaitė. Pavojingiausi pasaulio keliai……………………………………… 87
  2. Žibas. Apie plūdinės žūklės virtuozų varžybas …………………………………… 90

KRONIKA……………………………………………………………………………………………. 94