Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga (LŽHIS) – visuomeninė ne pelno siekianti organizacija, dirbanti savanorystės pagrindais, ir kiekvienas LŽHIS Tarybos narys, taip pat visi Sąjungos nariai prie veiklos bendram labui prisideda tiek, kiek gali.
2024-tieji Lietuvai buvo išskirtiniai – rinkome šalies Prezidentą ir naująjį Seimą. Tad šiandien jau galime atsakyti, ar nueinanti valdžia išsprendė mūsų problemas, bei kalbėti apie naujus laukiančius darbus.
Žurnalas „Žemėtvarka ir hidrotechnika“ keliasi į LŽHIS internetinį tinklalapį
Tikėtina, daugelį LŽHIS narių jau yra pasiekusi žinia, kad nuo 2025 m. popierinės žurnalo „Žemėtvarka ir hidrotechnika“ versijos nebelieka. Leidinys perkeliamas į elektroninę erdvę – LŽHIS internetinį puslapį. Tokį sprendimą Taryba turėjo priimti, atsižvelgdama į mažėjančią žurnalo prenumeratą. Visi suprantame, kad žurnalo leidyba yra brangi. Jau daugelį metų bandome optimizuoti išlaidas. Dabartiniu metu nėra ką ir optimizuoti, bet išlaidos vis tiek išlieka didelės – žurnalo leidybai per metus išleidžiame apie 20 000 Eur. Tad kiekvienas galime pasiskaičiuoti, kokia žurnalo savikaina, kuomet prenumeruojamų egzempliorių skaičius nesiekia 200 vnt. Taip pat reikia įvertinti ir mūsų pajamas ateityje. Leisiu sau pamodeliuoti artimiausios ateities situaciją. Kiekvienais metais hidrotechnikos specialistų skaičiaus tendencija yra mažėjanti, tad ir profesinės kvalifikacijos kursų poreikis ateityje gali sumažėti. Žurnalą finansuojame daugiausiai iš lėšų, surenkamų už profesinės kvalifikacijos kursus. Mūsų nario mokestis yra labai mažas, todėl iš jo finansuoti žurnalo nėra galimybių. Turėkime omenyje, kad mūsų tradicinė profesinė šventė taip pat kainuoja.
Noriu pabrėžti, kad žurnalas nėra uždaromas, jis tik bus leidžiamas kita forma. Jo popierinę leidybą atnaujinti tikrai nebūtų sudėtinga, nes spausdinimo paslaugas teikiančių įmonių yra daug. Svarbiausia, kad būtų autorių, rašančių straipsnius, ir žurnalo prenumeratorių.
Deja, pastaruoju metu vis sunkiau rasti profesionalų, kurie sutiktų rašyti mums aktualiomis temomis. Todėl labai nuoširdžiai noriu padėkoti žurnalo redakcijai už darbą, kurį įdėjo renkant, rašant redaguojant ir maketuojant kiekvieną žurnalo numerį.
Perkėlus leidinį į elektroninę erdvę, planuojame neatsisakyti bent vienos popierinės jo versijos kiekvienų metų pabaigoje. Šiame leidinyje norėtume publikuoti tais metais internete paskelbtus aktualiausius mūsų Sąjungai ir profesijai straipsnius. Be abejo, ar toks leidinys pasirodys, priklausys nuo mūsų, nuo mūsų aktyvumo rašant tekstus internetiniam LŽHIS tinklalapiui. Tad raginu būti aktyviems, kelti problemas, dalytis žiniomis, praktiniais ir moksliniais pasiekimais, įžvalgomis, įspūdžiais, profesinės veiklos prisiminimais.
Tai, kiek valdžia mus išgirdo, matome kiekvienas
2023 m. vykusio LŽHIS suvažiavimo Rezoliucijoje raginome Seimą atkreipti dėmesį į daug mums aktualių klausimų. LŽHIS Žemėtvarkos sekcija siūlė Žemės įstatyme konkrečiai nustatyti Nacionalinės žemės tarnybos ir kitų institucijų funkcijas žemės tvarkymo ir administravimo procesuose, Žemės įstatymą papildyti punktu, kuriame būtų teigiama, kad Nacionalinė žemės tarnyba ,,koordinuoja žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančių, nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus atliekančių, geodezijos ir kartografijos darbus atliekančių specialistų mokymą“. Taip pat Žemės įstatyme numatyti platesnes galimybes formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais, užtikrinti racionalų valstybinės ir privačios žemės naudojimą, didinti valstybės bei savivaldybių biudžetų pajamas bei užtikrinti investicijų pritraukimą į regionus. Ūkininko ūkio įstatyme siūlyta nustatyti iki įstatymo pakeitimo aiškų tolesnio vykdymo reguliavimą pereinamuoju laikotarpiu. Taip pat LŽHIS Žemėtvarkos sekcija ragino mažinti perteklinę biurokratinę naštą bei greitinti sprendimų priėmimą, atverti ir laisvai teikti Registrų centro duomenis, užtikrinti specialistų kvalifikacijos kontrolės sistemos funkcionalumą ir kvalifikacijos kėlimą, skirti papildomą finansavimą specialistų rengimui ir mokslinių tyrimų vykdymui, ypač dėl racionalaus žemės panaudojimo ir jos paskirčių keitimo.
LŽHIS Hidrotechnikos sekcija Rezoliucijoje ragino valdžią atkreipti dėmesį į Melioracijos įstatymo pakeitimo svarbą mūsų profesinei bendruomenei bei kitiems melioracijos, hidrotechnikos statinių naudotojams, į apskritai melioracijos politikos nebuvimą ir nesprendžiamą sektoriaus finansavimo problemą.
Taip pat akcentuota, kad svarbu atkreipti dėmesį į hidrotechninių statinių priežiūrą. Rezoliucijoje buvo paminėta ir dar viena ne tik mūsų sektoriui aktuali problema – per didelis dirvožemio rūgštingumas didesniame nei 1 mln. ha plote.
Tenka pastebėti, kad daugelis keltų problemų jau buvo minimos ir ankstesnių LŽHIS suvažiavimų rezoliucijose.
Visais minėtais klausimai LŽHIS Taryba garsiai reiškė savo nuomonę, dalyvavo Seimo komitetų posėdžiuose, kalbėjo tiesiogiai ir ne tiesiogiai su Seimo, Vyriausybės nariais. Svarbūs klausimai buvo derinami su kitomis profesinėmis sąjungomis ir asociacijomis. Tai, kiek valdžia mus išgirdo ir atkreipė dėmesį į mūsų pasiūlymus, problemas, – matome kiekvienas.
Noriu pabrėžti, kad kiekvienas LŽHIS Tarybos narys ir kiekvienas LŽHIS bendruomenės narys siekiant tikslų prisidėjo savo indėliu, kas patarimais, o kas – netrukdydami Tarybai dirbti.
Norėčiau išskirti šių metų aktualijas, kurios vienodai svarbios ir žemėtvarkininkams, ir hidrotechnikams. Tai – Statybos inžinierių konfederacijos įstatymo priėmimo klausimas ir apsisprendimas mūsų žurnalą „Žemėtvarka ir hidrotechnika“ perkelti į skaitmeninę erdvę.
Statybos inžinierių konfederacijos įstatymas – įrankis visiems kalbėti viena kalba
Dėl Statybos inžinierių konfederacijos įstatymo mūsų bendruomenėje yra įvairių nuomonių. Tai gerai, nes rodo, kad esame demokratiška bendruomenė, kurioje svarbi kiekvieno nario nuomonė. Pati šio įstatymo idėja yra sena. Ji kilo iš poreikio visiems statybos inžinieriams kalbėti viena kalba atstovaujant profesijos interesams valstybėse institucijose. Bėgant laikui, diskutuojant, kaip dokumentas turėtų skambėti, gimė nemažai idėjų, kokias funkcijas susivieniję galėtumėm perimti iš valstybės, taip sumažindami jai naštą.
Daugelis LŽHIS profesinės bendruomenės narių šio įstatymo baiminasi. Nerimaujama, kad bus prarasta LŽHIS istorija, tradicijos, pagaliau nepriklausomybė.
Manau, bijoti tikrai nereikia ir tam nėra pagrindo – mūsų Sąjunga kaip gyvavo, taip ir toliau gyvuos, kol tik joje bus narių. Profesinės šventės ir kiti renginiai taip pat niekur neišnyks, kad tik būtų iniciatyvos juos organizuoti ir juose dalyvauti. Profesinės sąjungos istorija svarbi ne tik mums. Šį klausimą kolegos aptarė savo organizacijų viduje ir, kiek turiu informacijos, visi pasisakė už istorijos ir tradicijų išsaugojimą bei puoselėjimą.
Taip pat reikia paminėti svarbiausią dalyką – iš pradžių pačią konfederacijos idėją vystė trys profesinės sąjungos (Lietuvos statybos inžinierių sąjunga, LŽHIS, Statybos inžinierių asociacija). Dabar prie šios idėjos jungiasi ir kitos profesinės sąjungos, pvz., kelininkai ir kt. Akivaizdu, jog konfederacijos idėja pasitiki vis daugiau giminingų organizacijų, vadinasi tik laiko klausimas, kada Statybos inžinierių konfederacijos įstatymas bus priimtas.
Gali kilti klausimas, o kokia šio dokumento nauda mums? Iš tiesų patys matome, kad statybos sektorius labai sparčiai tobulėja. Jame diegiamos naujos technologijos, sukuriama didelė finansinė ir socialinė vertė. Pavienėms profesinėms sąjungoms ir asociacijoms tampa vis sunkiau žengti koja kojon su technologijomis ir spręsti kylančius iššūkius. Todėl tik susivieniję mes būsime pajėgūs sėkmingai diegti naujoves kiekvienas savo profesinėje srityje, konkuruoti su kitų šalių statybininkais. Atestavimo ir kvalifikacijos klausimai būtų sprendžiami Vyriausybės lygmeniu. Mano nuomone, naujoji Vyriausybė priims į sprendimą, kuris leis statybos sektoriui ir toliau tobulėti technologijų srityje (mažins biurokratiją), taip pat stengsis užtikrinti statybų rinkoje dirbančių specialistų kvalifikaciją ir darbų atlikimo kokybę. Jeigu neparengsime aukštos kvalifikacijos specialistų, pamirškime naujų technologijų diegimą – technologijas gali valdyti tik aukštos kvalifikacijos specialistai.
Šiuo metu Statybos inžinierių konfederacijos įstatymo projektas jau pateiktas Seimui. Reikia paminėti, kad prie šio įstatymo tobulinimo, be Lietuvos statybos inžinierių sąjungos ir Statybos inžinierių asociacijos, labai daug prisidėjo LŽHIS narys, dabar jau buvęs Seimo narys Jonas Varkalys. Jo patikinimu, įstatymo priėmimo klausimams bus atstovaujama ir naujoje Vyriausybėje bei Seime.
2025-tieji taip pat nežada būti ramūs. LŽHIS laukia naujos Tarybos ir naujo prezidento rinkimai. Nemažai pokyčių, kurie turės įtakos ir mūsų profesinei bendruomenei, galime tikėtis ir naujosios Vyriausybės, Seimo bei ministerijų priimamuose sprendimuose. Tad būkime tvirti ir atsparūs iššūkiams, būkime aktyvūs, būkime vieningi!
