Neabejingi Lietuvos kaimo likimui
Koks šiandien Lietuvos kaimas, kokia ateitis jo laukia, kokios yra kaimiškųjų teritorijų tvarkymo perspektyvos ir kokių priemonių siūloma imtis susidėvėjusioms melioracijos sistemoms renovuoti? Apie tai birželio 7 d. Drevernoje prieš prasidedant žemėtvarkininkų ir hidrotechnikų profesinės dienos šventei į seminarą susirinkę diskutavo Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos nariai.
– Esame savarankiška ir savanoriška žemėtvarkos ir hidrotechnikos specialistus vienijanti sąjunga (šiandien organizacijoje yra 1195 nariai, 756 jų priklauso hidrotechnikos, 439 – žemėtvarkos sekcijai), dirbame žemėtvarkos, melioracijos, gamtosaugos ir kitose srityse. Mūsų tikslai dideli ir gražūs: siekiame plėtoti bei stiprinti minėtų specialistų bendradarbiavimą, skatinti jų kūrybinę veiklą, derinti socialinius ir dvasinius poreikius, rūpintis jų teisine padėtimi, ugdyti etiką, pareigos jausmą, profesinę garbę ir orumą, – pradėdamas seminarą kalbėjo LŽHIS prezidentas Giedrius Balevičius. Jis priminė prieš 25-metį atkurtosios Sąjungos istoriją, paminėjo aktyviausius narius, pasidžiaugė, kad šiandien Sąjunga yra stipri ir jos veikla pastebima.
– Statistika rodo, kad Lietuvoje yra 6,5 mln. ha žemės. Nekilnojamojo turto registre jos įregistruota 5,4 mln. ha, 4,1 mln. ha užima privati žemė, – pristatydamas situaciją žemės tvarkymo srityje kalbėjo Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius. Geriausiai žemės ūkio paskirties žemės naudojimą atspindi nuo įstojimo į ES deklaruojami žemės plotai. Pastaraisiais metais kasmet po 20-30 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės didėja. Jeigu lyginsime 2004 su 2013 metais, bendras plotas padidėjo apie 240 tūkst. ha, vadinasi, tiek žemės grįžo į aktyvią žemės ūkio gamybą, panaši tendencija matoma ir ateityje. Tai lemia, kad pernai buvo buvo pradėti taikyti griežtesni žemės mokesčiai už apleistą žemę, jų surinkta apie 3.5 mln. Lt, daugiausiai – Vilniaus,, Klaipedos, Šiaulių ir kitų miestų bei rajonų savivaldybėse, kurios priėmė griežtesnius žemės mokesčių tarifus ir surinko papildomų pajamų.
Pastebima, pasak A. Petkevičiaus, kad žemės ūkio gamyba užsiimančių asmenų skaičius Lietuvoje mažėja. Jeigu 2004 m.jų buvo registruota 237 tūkst., tai 2013 m. jų sumažėjo iki 151 tūkst. Vadinasi, kasmet iš aktyvios žemės ūkio gamybos pasitraukia beveik po 10 tūkst. ūkininkų. Akivaizdu, kad aktyvūs ir didesni ūkiai stambėja, o smulkūs ūkiai nyksta. Tokią tendenciją formuoja ir ES paramos programos.
Teigdamas, kad vyrauja privati žemė ir kalbėdamas apie žemės ūkio paskirties žemės naudojimą bei paklausą Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius A. Petkevičius priminė naujausius sprendimus dėl apribojimų užsieniečiams šios kategorijos žemei įsigyti. Ir atkreipė dėmesį į tai, kad didesnė blogybė nei baimė dėl užsieniečių – žemės koncentracija, nes šiandien tam tikros grupės Lietuvoje valdo po 10-30 tūkst. ha žemės, tai įvyko per pastaruosius dešimtį metų. Siekiant, kad būtų ribojama spekuliacija žeme, svarstomi žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugikliai, didžioji dalis jų jau yra isigaliojusi. Kalbėta ir apie tai, kas yra žemės sklypų struktūra, dalytasi mintimis apie žemės sklypų valdų projektus, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas,, teritorijų planavimo pasikeitimus bei kaimiškųjų teritorijų tvarkymo perspektyvas.
Registrų centro Kadastro bylų kontrolės priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotoja, Lietuvos matininkų asociacijos naujoji prezidentė Jolanta Česnauskienė pristatė daugiafunkcinės informacinės sistemos “GeoMatininkas’”veiklą ir atsakė į jai pateiktus klausimus.
– Melioracijos perspektyvos mūsų šalyje nėra džiugios matant tai, kas numatyta Lietuvos žemės ūkio vandentvarkos programoje 2013-2020 metų laikotarpiui. Manoma, kad, europinės lėšos, bus tame pat lygyje, o šalies biudžete, jų yra labai nedaug, apie 43 mln. litų per metus – tai labai maži pinigai nykstančiam melioracijos ūkiui atgaivinti, – kalbėjo Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Kazys Sivickis. Jis pastebėjo, kad nuo 2015 m. prasidės kritinis laikotarpis melioracijos sistemoms, tarnaujančioms 50 ir daugiau metų. Jeigu norime turėti tvarkingus laukus, būtina kasmet po 60 tūkst. ha rekonstruoti (dabar rekonstruojame apie 10 tūkst. ha). Norint pagerinti situacią, reikalinga ilgalaikė valstybės programa ir numatyti finansavimo šaltiniai, ir vien valstybė šitokios naštos nepatems. Pasak K. Sivickio, turėtų būti kaupiamas fondas, kuris prisidėtų prie melioracijos sistemų rekonstravimo, nes nuo finansinių resursų priklausys ir perspektyvos. Kaip Lietuvos valdžia tai darys – kol kas nėra aišku. Savo ruožtu Melioracijos įmonių asociacija savo pasiūlymus jau yra pateikusi.
Melioracijos įmonių asociacijų vadovas su nerimu kalbėjo apie tai, kad baigia susidėvėti ir tarybiniai daugiakaušiai ekskavatoriai, ateityje nebebus su kuo dirbti, o įsigyti naujus labai brangu, tokių pinigų mūsų šalies įmonės neturi ir neaišku, kada, pagal esamas darbų apimtis nauja technika atsipirktų. K. Sivickis kritikavo ES reikalavimus, kad melioracijos įmonės privalo būti registruotos kaime ir kaime teikti paslaugas. Tuo tarpu apie 90 proc. Lietuvoje veikiančių įmonių registruotos rajonų centruose, ir niekas jų neketina iškelti į kaimo vidurį.
– Būtina ieškoti išeičių, teikti siūlymus Briuseliui, nors tai užtruktų metus ar pusantrų, bet jeigu nieko nedarysime, pas mus atvažiuos latviai, lenkai, baltarusiai, rusai, kurie dirba su naujais angliškais daugiakaušiais, – sakė K.Sivickis. Lietuva kol kas išgalėjo tik vieną jų nupirkti, kuris yra Marijampolės profesinio rengimo centre būsimiems ekskavatorininkams mokyti.
Vanda VASILIAUSKAITĖ
Konferencijos dalyviai.
LŽHIS prezidentas Giedrius Balevičius ir ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius pradeda seminarą.
Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Kazys Sivickis kalba apie melioracijos problemas.
