Aplinkos ministerija primena, kad pradedamos viešosios konsultacijos dėl Nacionalinio gamtos atkūrimo plano (NAP) projekto rengimo ir kviečia suinteresuotas šalis dalyvauti kuriamos Gamtos atkūrimo darbo grupės veikloje.

2024 m. rugpjūčio 18 d. įsigaliojęs ES Gamtos atkūrimo reglamentas numato, jog NAP projektas būtų rengiamas atvirai ir skaidriai, o visuomenės atstovams suteiktos veiksmingos galimybės įsitraukti į NAP rengimą jau ankstyvajame etape.

Organizacijų atstovai kviečiami dalyvauti Gamtos atkūrimo darbo grupės susitikimuose ir prisidėti prie NAP tikslų ir priemonių nustatymo. Numatoma, jog suinteresuotų šalių diskusijos vyks penkiuose teminiuose šios darbo grupės pogrupiuose – Miestų; Jūrų; Upių ir ežerų; Durpynų; Sausumos buveinių, Žemės ūkio ir miškų.

Pirmasis įžanginis Gamtos atkūrimo darbo grupės nuotolinis susitikimas įvyks jau kovo 13 d. 10 val.

Norintieji dalyvauti šiame ir vėlesniuose Gamtos atkūrimo darbo grupės susitikimuose dėl Nacionalinio atkūrimo plano bei gauti kitą su NAP rengimu susijusią informaciją, kviečiami registruotis čia iki kovo 5 d.

Visi Gamtos atkūrimo darbo grupės susitikimai taip pat bus transliuojami gyvai Aplinkos ministerijos YouTube paskyroje.

Daugiau informacijos apie Nacionalinio gamtos atkūrimo plano rengimą ir ES Gamtos atkūrimo reglamento įgyvendinimą galite rasti čia.

Kilus papildomiems klausimams kviečiama susisiekti su Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Kristina Simonaityte, el. paštas: kristina.simonaityte@am.lt.

Nacionalinis atkūrimo planas – pagrindinė Reglamento įgyvendinimo planavimo priemonė 

ES Gamtos atkūrimo reglamentas įpareigoja ES valstybes nares iki 2026 m. rugsėjo 1 d. parengti NAP projektą, kuriame būtų nurodyta, kaip šalys sieks Reglamente nustatytų gamtos atkūrimo tikslų iki 2030 m., taip pat iki 2040 m. ir 2050 m. Galutiniai NAP turėtų būti patvirtinti preliminariai 2027 m. antrojoje pusėje.

NAP bus rengiamas pagal bendrą formą, siekiant supaprastinti planavimo procesą ir užtikrinti palyginamumą tarp ES valstybių narių planų. NAP bus sudarytas iš trijų dalių – bendrosios informacijos apie planuojamas atkūrimo veiklas nacionaliniu lygiu ir sąsajas su kitomis politikos sritimis, detalesnės informacijos apie atkūrimo tikslus pagal atskirus Reglamento ekosistemų atkūrimo straipsnius bei atkūrimo priemonių aprašymo dalies.

Lietuvoje NAP projekto rengimą koordinuoja Aplinkos ministerija, dalyvaujant kitoms institucijoms.

Bendroji informacija apie Reglamentą 

ES Gamtos atkūrimo reglamente numatoma, kad iki 2030 m. atkūrimo priemonės turės būti taikomos bent 20 proc. ES sausumos ir jūros teritorijų ploto, o iki 2050 m. – visoms ekosistemoms, kurias reikia atkurti.

Šiame teisės akte taip pat numatomi ir specifiniai gamtos atkūrimo kiekybiniai tikslai sausumos, pakrančių ir gėlo vandens, jūrų ekosistemų, buveinių rūšių būklei gerinti, miestų žaliųjų erdvių plotui padidinti, kliūtims paviršiniuose vandens telkiniuose pašalinti ir apdulkintojų populiacijų mažėjimui stabdyti, miškų ir žemės ūkio ekosistemų būklei gerinti, pasodinamų medžių skaičiui didinti.

Šie tikslai taip pat prisidėtų prie prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo, ES tarptautinių įsipareigojimų vykdymo, papildytų ES Buveinių, Paukščių, Vandens pagrindų ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvų įgyvendinimo pastangas.

Aplinkos ministerijos informacija