Apie tai rašoma žurnalo “Žemėtvarka ir hidrotechnika” 2015 m. Nr. 4
Panevėžio rajonas pagal nusausintos žemės plotą yra didžiausias šalyje. Daugiau kaip 90 proc. visos žemės ūkio produkcijos šio rajono žemdirbiai išaugina nusausintoje žemėje. Panevėžio rajonas aktyviai dalyvavo ir teikiant paraiškas Europos Sąjungos paramai gauti melioracijos statiniams rekonstruoti. Deja, ir remiant Europos Sąjungai melioracijos reikmės šiame rajone tenkinamos vos dvidešimčia procentų. Apie atliekamus darbus, melioracijos problemas ir mintis ateičiai Vandos Vasiliauskaitės rašinys ”Viename didžiausių rajonų ir melioracijos turtas didžiausias”.
* * *
“Portugalija yra labiausiai nuo Lietuvos nutolusi Europos valstybė, esanti Iberijos pusiasalyje greta Ispanijos. 2015 metų spalio pabaigoje teko lankytis šioje šalyje, viliojančioje savo nuostabia gamta, architektūra ir tradicijomis. Pagal ERASMUS + dėstytojų mainų programą skaičiau paskaitas Bežos (portug. Beje) politechnikos instituto studentams bei dalyvavau tarptautiniame seminare, skirtame vandens sistemoms”, – mintimis is kelionės rašinyje “Alkevos projektas” dalijasi ASU doc. dr. Midona Dapkienė.
* * *
Lietuvoje žuvų auginimas uždarose apytakinėse sistemose neišplėtotas. Didžiausios šios ūkio šakos problemos susijusios su nepakankama specialistų kvalifikacija įvaldyti sudėtingas žuvų auginimo technologijas. Šiam sektoriui reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai, gebantys savarankiškai spręsti teorinius ir praktinius žuvininkystės ir akvakultūros ūkių projektavimo, statybos, technologijų ir priežiūros klausimus. Įvertinus tai, ASU Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultete, turinčiame ilgametę patirtį vykdant studijų programas, kuriose įtraukti akvakultūros srities studijų dalykai, nuo 2014 m. pradėta vykdyti nauja I pakopos (bakalauro) studijų programa ,,Žuvininkystės ir akvakultūros technologijos“. Spalio 13 d. ASU atidarytas uždaras žuvų veisimo ir auginimo akvakultūros sistemos kompleksas. Apie tai Algimanto Patašiaus ir Alvydo Žibo rašinys “Žuvininkystės ir akvakultūros technologijų studijų bazės plėtra”.
* * *
Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių (LŽHIS) sąjungoje aukščiausias profesinių nuopelnų žemėtvarkos bei melioracijos srityse įvertinimas – garbės nario vardo suteikimas. Toks vardas suteikiamas pabrėžiant indėlį į profesinę veiklą ir aktyvų darbą Sąjungos veikloje. Per dvidešimt šešerius metus nuo Sąjungos atkūrimo LŽHIS garbės nario vardas buvo suteiktas trylikai asmenų.
Apie tai, kas šiandien aktualu mūsų profesijos broliams, ką jie mano apie žemėtvarkos bei melioracijos prestižą, kaip vertina specialistų reikalingumą dabartiniame gyvenimo etape ir kokias mato problemas bei jų sprendimo būdus, su žurnalo skaitytojais rašinyje “Profesijos prestižą kuriame patys”
mintimis dalijasi pastaraisiais metais LŽHIS garbės nario vardą pelniusieji kolegos.
* * *
Gūdžiais sovietiniais laikas Rusijos Smolensko srities ir Lietuvos partinės valdžios susitarė, kad Lietuvos melioratoriai padės sausinti ir kultūrinti našius, bet apleistus šios srities laukus. Vietinės melioracijos organizacijos buvo silpnos, dirbo nekaip, o Lietuvoje kasmet buvo nudrenuojama po šimtą tūkstančių hektarų. Taip 1972 m. buvo įkurta Melioracijos ir vandens ūkio ministerijos Sartų kilnojamoji mechanizuota kolona melioracijos darbams Smolensko srityje. Buvo įsipareigota kasmet atlikti melioracijos darbų už 3 mln. tuometinių rublių (dabartine valiuta apie 8 mln. eurų). Per šios kolonos darbo laikotarpį įmonei ir konkretiems darbams vadovavo daug iš Lietuvos atsiųstų melioracijos specialistų. Apie kai kuriuos jų ir apie šios įmonės veiklos specifiką Juozo Smilgevičiaus rašinys “Lietuvos melioratoriai Smolenske”.
TURINYS
ŽEMĖTVARKA
S.Staniulytė. Valstybinės žemės sklypų nuomos ir pardavimo aukcionai 2
K.Maksvytis. Galimybės efektyviau bei skaidriau valdyti ir tvarkyti turtą 6
HIDROTECHNIKA, MELIORACIJA
K.Sivickis. Ar sureguliuoti upeliai yra natūralūs vandens telkiniai? 9
V.Vasiliauskaitė. Viename didžiausių rajonų ir melioracijos turtas didžiausias 12
M.Dapkienė. Alkevos projektas 16
A.Patašius, A.Žibas. Žuvininkystės ir akvakultūros technologijų studijų bazės plėtra 21
KONFERENCIJOS, SEMINARAI
P.Aleknavičius. Aplinkosauga kaimo plėtros žemėtvarkos projektuose 24
S.Deveikis. Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos 20-mečio forumas 28
R.Palčiauskaitė. Kaimo plėtra kaimo teritorijų planavimo dokumentuose 32
INTERVIU
V.Vasiliauskaitė. Profesijos prestižą kuriame patys 35
MŪSŲ LIETUVA
F.Kavoliutė. Tiksliai pažymėti vietovardžius-neatšaukiama priedermė 42
KELIONĖS
R.Survila. Senovės hidrotechnikos statiniai Viduržemio jūros salose 49
NUOMONĖS
G.Pašakarnis. Ko verta Lietuvoje vykstanti žemės konsolidacija? 54
- Gegužis, R. Baublys. Natūralių upių reguliavimas Lietuvoje 61
ŽMONĖS IR DARBAI
J.Smilgevičius. Lietuvos melioratoriai Smolenske 64
PO TO, KAI RAŠĖME
V.Vasiliauskaitė. Jeigu pelkėje varlės tebekurktų 74
SVEIKINAME 76
PRISIMINIMAI
M.Grigonis. Studijų laikais 81
UŽJAUČIAME 86
BIBLIOGRAFIJA 90
KRONIKA 91
