Apie tai rašoma žurnale “Žemėtvarka ir hidrotechnika” 2017 m. Nr.3
Norėdami gauti kvalikacijos atestatus ar pratęsti jų galiojimą, specialistai turi įgyti ne tik naujų teorinių žinių, bet ir dalyvauti praktiniuose mokymuose. Toks seminaras 2017 m. rugpjūčio 22 – 23 d. vyko Jonavos ir Kėdainių rajonų melioracijos objektuose. Jį organizavo Lietuvos melioracijos įmonių asociacija kartu su Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga. Per dvi seminaro dienas su naujovėmis buvo supažindinti du šimtai melioracijos ir hidrotechnikos įmonių, taip pat savivaldybių melioracijos bei kitų specialistų. Šiame seminare nemažai laiko buvo skirta strateginiams melioracijos klausimams aptarti. Apie tai J.Smilgevičiaus rašinys “Seminare – pokalbiai apie melioracijos ateitį”.
* * *
. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę (po 1991 m.), žemės sklypų kadastro duomenys buvo nustatomi matavimus atliekant preliminariai arba geodezinių matavimų metodais. Daugeliu atvejų urbanizuotose teritorijose (miestuose ir miesteliuose) kadastriniai matavimai buvo atliekami geodeziniais matavimo metodais vietinėse ir (ar) sąlyginėse koordinačių sistemose. Tuo metu agrarinėse teritorijose žemės sklypai buvo formuojami skubos tvarka, žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami senoje ir prastos kokybės kartografinėje medžiagoje. Būtent agrarinėse teritorijose dauguma suformuotų žemės sklypų vietovėje paženklinti apytikriai, naudojant minimalias matavimo priemones (juostas, ruletes, dvimetrius), įtvirtintų riboženklių tinkamai nesusiejant su stabiliais vietovės objektais, nematuojant žemės sklypų kraštinių (azimutų, rumbų, vidaus kampų), kadastro duomenys buvo nustatyti turint apytikslius žemės sklypų matmenis. Apie tai, su kokiomis problemomis susidurta šitaip dirbant, ir kodėl verta ieškoti išeičių – A.Živatkausko rašinys “Žemės sklypų kadastro duomenų formavimą reikia pertvarkyti”.
* * *
Po kiekvienos intensyvesnės liūties, kuri pridaro bent kiek žalos viename ar kitame mieste, žiniasklaida suklūsta – kalbina mokslininkus ar valdininkus, tačiau tai greit praeina ir gyvenimas vėl teka savo vaga. Jei prieš du tris dešimtmečius rūpestį kėlė tik pavasarį sniego tirpsmo ar ledo sangrūdų sukelti upių potvyniai, tai dabar vis dažnesni intensyvių vasaros liūčių padariniai. Ir ne tik upių potvyniai, bet ir paplūstančios miestų gatvės, tankiai užstatytos teritorijos, atnešančios žalą žmonių turtui. Kyla klausimas, kodėl vis dažniau susiduriame su liūčių daroma žala ir ten, kur nėra upių ar upelių. Anot meteorologijos profesoriaus A. Bukančio, tam reikšmingą įtaką daro klimato kaita. Manoma, kad reiškinių, būdingų tropiniam klimatui, kartojimasis dažnės, tad projektuojant paviršinio vandens nuotakyno sistemas į tai reikia kreipti dėmesį. Apie tai rašinyje “Kodėl vasarą paplūsta miestai ir kaip valdyti liūčių nuotekas?” pastebėjimais dalijasi ASU VŪŽF doc. A.Dumbrauskas ir prof. P.Punys.
* * *
2017 m. kovo 1 d. Makedonijoje pradėtas vykdyti 3,5 metų trukmės Europos Komisijos ir Jungtinių Tautų Žemės ūkio ir maisto organizacijos (FAO) finansuojamas projektas „Nacionalinės žemės konsolidacijos programos integravimas (MAINLAND)“ (projekto biudžetas – 2,56 mln. Eur), nors ir nelabai sparčiai, tačiau įsibėgėja. Kaip sekasi įgyvendinti numatytą projektą – V.Daugalienės įspūdžiai rašinyje “Nelengvi žemėtvarkos žingsniai Makedonijoje”.
* * *
Nuo pat Inžinerinių mokslų fakulteto įsteigimo Lietuvos žemės ūkio akademijoje laikų (1946 m.) jo dėstytojų ir mokslo darbuotojų kolektyvas buvo labai vyriškas. Greičiausiai tokia situacija susiklostė dėl fakultete dėstomų dalykų ir vykdomų mokslinių tyrimų specifikos. Hidrotechnika, melioracija visada buvo laikomos vyriškomis profesijomis. Bėgo metai… Šiuo metu iš 56 ASU Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto pedagogų ir mokslo darbuotojų 24 yra dailiosios lyties atstovės. Daugelis jų apgynę disertacijas, vykdo tarptautinius mokslo projektus, dalyvauja universiteto ir fakulteto valdyme.
Prieš ketverius metus prie Aleksandro Stulginskio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto vairo stojo nauja komanda, vadovaujama doc. dr. Algio Kvaraciejaus. Joje darbuojasi ir dvi jaunos žavios prodekanės, LŽHIS narės: doc. dr. Vilda Grybauskienė, atsakinga už studijas, ir doc. dr. Jolanta Valčiukienė, atsakinga už studijų programas. Kaip sekasi šioms moterims, su kokiais sunkumais jos susiduria dirbdamos aukštojoje mokykloje? M.Dapkienės pakalbintos jos į tai ir atsako rašinyje “Jos lieka optimistėmis”.
MŪSŲ GYVENIMAS
J.Smilgevičius. Seminare – pokalbiai apie melioracijos ateitį………………………… 1
V.Vasiliauskaitė, J.Smilgevičius. Atgarsiai į konferencijos rezoliucijas…… 7
ŽEMĖTVARKA
A.Živatkauskas. Žemės sklypų kadastro
duomenų formavimą reikia pertvarkyti 9
P.Aleknavičius. 25 metai nuo ūkių
reorganizavimo pradžios…………………… 15
G.Vasaitis. Žemės fondo duomenys
žemėlapiuose…………………………………….. 20
HIDROTECHNIKA
A.Dumbrauskas, P.Punys.
Kodėl tvinsta miestai?……………………….. 22
KONFERENCIJOS, SEMINARAI
A.Gudaitis. Tarptautinis melioratorių
seminaras Latvijoje…………………………… 28
V.Gurskienė. Tarptautinė konferencija
„Baltic surveying‘17“………………………. 33
A.Aleknavičius. Baltijos geodezijos
kongresas Lenkijoje………………………….. 37
KELIONĖS
V.Daugalienė. Nelengvi žemėtvarkos
žingsniai Makedonijoje…………………….. 39
B.Grigaitytė, D.Lažauninkas. Inovatyvios
akvakultūros kursai Islandijoje………… 44
SĄJUNGOS ĮSTATAI……………………… 46
ŽMONĖS IR DARBAI
R.Survila. Jis buvo prie Sąjungos
atkūrimo ištakų…………………………………. 53
P.Ačienė, R.Survila. Matininko
Felikso Trušio gyvenimas ir darbai……. 58
M.Dapkienė. Jos lieka optimistėmis….. 61
SVEIKINAME………………………………….. 69
PRISIMINIMAI
J.Jašinskas. Ketvirtis amžiaus
„Vilniaus melioracijoje“……………………. 76
UŽJAUČIAME…………………………………. 85
KRONIKA 88
